Pakruojo seniūnijoje veikia bendrijos „Pakruojo Viltis“ paveikslų paroda „Vasaros spalvos“
Bendrijoje esame visi artimi, pažįstame vienas kitą, žinome vienas kito pomėgius bei talentus. Būryje turime ir visų „dailininku“ draugiškai vadinamą vaikiną Darių Skrudupį. Teptukas ir dažai jo sritis. Draugai vis prašo, kad Dariukas jiems ką nors nupieštų, todėl vieną dieną kilo idėja, kad kiekvienas norintis pabandytų susidraugauti su piešimu, drobe, dažais, tapymu ir visais kitais dailininko atributais.
Kai atvežiau drobes ir pranešiau, kad visi piešime paveikslus, o po to organizuosime parodą, visų žvilgsniai buvo išsigandę. Atrodė, lyg bučiau sugalvojus neįmanomą ir neįgyvendinamą užduotį. Reikėjo nemažai laiko ir daug padrąsinimo žodžių, kad įkvėpčiau darbui ir suteikčiau bent kruopelę pasitikėjimo. „Aš nemoku“, „man nepavyks“, „oi tikrai nepiešiu“, „paskutinį kartą teptuką rankoje laikiau mokykloje“ – tokie ir panašūs sakiniai lydėjo šią idėją. Drąsinau kiekvieną, pažadėjau, kad parodysiu kaip maišyti spalvas, išgauti atspalvius, jog kai tik reikės padėsiu ir kad pirmam kartui rinksimės nesudėtingus vaizdus.
Nedrąsiais žingsneliais, po truputį pradėjome įgyvendinti sumanymą. Po baikščios pradžios sekė be galo gražus vaizdas – be žodžių, susikaupę, ramūs, atsipalaidavę tepė kiekvieną potėpį. O kokios spindinčios buvo jų akys, kai pamatė rezultatą. Vieni sakė įgyvendinę savo svajonę, kiti nugalėję baimę, treti jautėsi pasiekę puikaus rezultato ar nurimę, kaip po terapijos. Atsirado entuziastų, kurie nutapė ne vieną paveikslą.
Ši patirtis susijusi ne tik su piešimu. Mes patys sau įrodėme, kad nereikia bijoti išbandyti savo jėgas, reikia tikėti ir pasitikėti savimi.
Tikimės, kad ši parodėlė vis didės, o besidžiaugiančių atrastu talentu gausės.
