Pamatykite, kaip architektai siūlo gyvinti kurorto erdves
„Miestą kaip visumą suvokiame per viešąsias erdves, nes tose vietose renkasi, poilsiauja ir bendrauja žmonės“, – pastebi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Urbanistikos katedros profesorius doc. dr. Gintaras Stauskis. Viešosios erdvės turi atspindėti miesto savitumą, jo gyventojus, pačią vietovę.
Remdamosi tokia filosofija 3 VGTU Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros studentės Birštono savivaldybės prašymu pateikė pasiūlymus, kaip atnaujinti ir pagyvinti nuošalią, bet perspektyvią Birštono erdvę – B. Sruogos gatvėje esantį skverą. Rengdamos akademinį kraštovaizdžio architektūros projektą jos orientavosi į tai, kad miesto erdvės turi būtų ir funkcionalios, ir patrauklios vietiniams gyventojams bei miesto svečiams.
VGTU studentės pasiūlė įrengti naują poilsio erdvę su kavine, kuri uždengtų neišvaizdžių garažų vaizdą. Pagal planą, aktyviai naudojamą dviračių taką turėtų pagyvinti vijokliniais augalais apželdintas „tunelis“, daugiamečių augalų gėlynai, suoleliai ir geriamo vandens fontanėliai.
Visi pasiūlymai pateikti atsižvelgiant į Birštono gamtos savitumą, miesto urbanistinį charakterį, vietos istoriją. „Atkreipėme dėmesį į šioje teritorijoje augančius beržus – Birštono pavadinimo kilmė siejama būtent su jais. Siekdamos tai akcentuoti projektavome jaukų taką tarp beržų, skirtą ramiai pasivaikščioti. Šalia numatėme įrengti vaistinių augalų gėlynus, kurie turėtų realią vertę – žmonėms būtų leidžiama juose rinkti“, – apie projekte pateikiamus siūlymus pasakojo viena iš jo autorių, VGTU Urbanistikos katedros studentė Aurelija Jusaitė. Kurdama projektą ji dirbo kartu su Aurelija Daugėlaite ir prancūze Alyssia Vichery.
Projekto komandos vadovas prof. G. Stauskis teigė, kad studentės tinkamai ištyrė vietovę, įsigilino į miesto poreikius, todėl pateikė pasiūlymus, efektyviai išnaudojančius gamtosauginius ir estetinius vietos privalumus. Pavyzdžiui, gerai apgalvoti vandentvarkos sprendimai: „Nuo beržų alėjos einantis takas vestų prie naujai formuojamo tvenkinio – jis būtų suprojektuotas taip, kad natūraliai prisipildytų lietaus ir šaltinių vandeniu“, – pasakojo VGTU profesorius.
Skvero tvarkymui siūloma naudoti vietines, natūralias medžiagas: medį, žvyrą, akmenį, lietuviškus Birštono regiono augalus. „Norėjome parodyti, kad pritaikius paprastas priemones galima pasiekti tikrai efektingą rezultatą, kuris pagyvintų ir kurtų miesto įvaizdį. Teritorijoje esantys gamtos elementai tėra natūraliai pritaikomi šiuolaikiniams poreikiams taip sukuriant dar vieną patrauklią ir įdomią viešąją erdvę“, – sakė A. Jusaitė.
Savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Mantas Michaliunjo po projekto pristatymo teigė, kad Birštono savivaldybės atstovus sudomino studenčių atliktas darbas: „Projektas įdomus gilia analize, siūlomomis idėjomis, kurortinių veiklų plėtros numatymu. Savivaldybė planuoja ateityje pritaikyti šį skverą poilsiautojų poreikiams, tad pagal galimybes ruošiamasi įgyvendinti studenčių pasiūlytą viziją“.
VGTU profesorius G. Stauskis minėjo, kad Birštono miesto savivaldybė dažnai siūlo projektų ir baigiamųjų darbų temas. „Universiteto ir savivaldybės bendradarbiavimas, kuris yra įtvirtintas ir abipuse bendradarbiavimo sutartimi, suteikia galimybę studentams dalyvauti nagrinėjant ir sprendžiant realias miesto problemas. Birštono miesto savivaldybė labai pozityviai žvelgia į jaunųjų specialistų iniciatyvas, jų siūlomas inovacijas“,– pasakojo jis.
