Paminėtos 70-osios Juozo Karausko žūties metinės
Šeštadienį paminėtos 70-osios metinės, kuomet Karauskų sodyboje sovietų saugumiečiai sušaudė Juozą Karauską ir penkis partizanus. Į sodybą, kur dabar stovi paminklas 1948-ųjų metų įvykiams atminti, žuvusiųjų pagerbti atvyko Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, Šeštokų seniūnijos seniūnė Liana Audzevičienė, Juozo Karausko sūnaus Gedimino žmona ir duktė su vyru bei sūnumi ir kiti svečiai.
Renginio vedėjas Vilius Tumosa susirinkusiems priminė lemtingus įvykius, kuomet buvo nužudytas sodybos šeimininkas J. Karauskas ir partizanai Vincas Bartaška-Vaidotas, Vincas Busila-Ramutis, Juozas Jančius-Rytas, Stasys Keršulis-Švyturys, Juozas Zdanavičius-Trispalvis. Visi susirinkę juos pagerbė tylos minute, uždegė žvakes ir padėjo gėlių. Skambėjo laisvės kovų ansamblio „Žilvitis“ partizaninės dainos. Už žuvusiuosius Lietuvos laisvės kovotojus buvo aukojamos Šv. mišios Šeštokų Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos bažnyčioje.
Karauskų sodyboje buvo įrengtas Dainavos apygardos Šarūno rinktinės, Mindaugo tėvūnijos Broniaus Šalaševičiaus-Žilvičio vadovaujamo partizanų būrio bunkeris, o sodybai duotas „Dunojaus“ slapyvardis. 1944–1948 m. sodybos šeimininkas Juozas Karauskas buvo partizanų ryšininkas. Aprūpindavo juos maistu ir teikdavo informaciją. Laikui bėgant ir jo vaikai tapo partizanų pagalbininkais, nešiodavo laiškelius. Nuėję į Šeštokus ar Rudaminą, stebėdavo, ar yra kariškų mašinų, kariuomenės dalinių. Surinkę reikiamą informaciją, pranešdavo, kam reikėjo.
1948 m. vasario 11 d. sovietų saugumiečiai apsupo Karauskų sodybą. Namuose buvo tėvai ir du sūnūs. Kilus susišaudymui, žuvo šeimos galva Juozas Karauskas ir penki partizanai. Tuo metu mokykloje buvę jaunieji Karauskų šeimos vaikai parskubėjo namo. Grįžę į namus rado sugriautą namo dalį, išdaužytus langus, negyvus partizanus ir tėvą. Pasitraukti pavyko tik keliems partizanams. Karauskų šeima, padėjusi laisvės kovotojams, buvo persekiojama ilgus metus.
Parengta pagal Lazdijų rajono savivaldybės informaciją