27 sausio, 2015
Nijolė Keraitienė, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja

Pamokos apie Antaną Baranauską ir „Anykščių šilelį“

Antanas Baranauskas – įžymus XIX a. lietuvių poetas, kalbos tyrinėtojas, vėliau matematikas, bažnytinių giesmių kūrėjas, Šv. Rašto vertėjas. Pasak literatūrologės R. Mikšytės, savo poema „Anykščių šilelis“ – vertingiausiu XIX a. lietuvių poezijos kūriniu – Baranauskas atsistojo greta Kristijono Donelaičio ir jo „Metų“. Tad pasibaigę 2014-ieji  – K. Donelaičio metai – tarsi perdavė literatūrinę estafetę Baranauskui, nes sausio 17 d. suėjo 180 metų nuo šio šviesaus anykštėno gimimo.

Didžiasalio „Ryto“ gimnazija turi seną tradiciją rengti bendras kelių klasių pamokas rašytojų jubiliejams paminėti. Mokiniams patinka pakeisti mokymosi aplinką, nes tokios pamokos paprastai vyksta aktų salėje. Šįmet mokytojos S. Pauliukėnienė ir N. Keraitienė, pasitelkusios gimnazines klases, iš anksto paskirstė užduotis. Tokia pat pamoka surengta ir Naujojo Daugėliškio mokykloje. Čia ją organizavo N.Mudėnienė, V. Raginienė ir N. Keraitienė. Platesniam pokalbiui apie rašytoją paskyrėme dvi pamokas.

Abiejose mokyklose laikytasi panašaus plano. Vienuoliktokai parengė išsamią pateiktį apie A. Baranausko gyvenimą ir kūrybą, devintokai papasakojo apie rašytojo asmenybės formavimąsi, dienoraštyje, laiškuose užfiksuotus saviauklos momentus.

Iš neturtingos šeimos kilęs A. Baranauskas tapo tikra savo „giminės saule“: vyskupas, poetas, tarsi pralaužęs ledus  į kūrybą gausiam gentainių pulkui. Žinomi  šios giminės atstovai – rašytojas A. Vienuolis, garsus pedagogas R. Šaltenis, rašytojas S. Šaltenis. Giminaičiai ir prisimena savo garsųjį pirmtaką kiek kitaip nei mokslininkai. Per pamoką apie tai kalbėjo dešimtokai, priminę A. Vienuolio knygoje „Iš mano prisiminimų“ pateiktus įdomius pasakojimus apie jaunuolio A. Baranausko ir jo įkvėpėjos poetės K. Praniauskaitės tragišką sielų bendrystę.

Poeto kūrybos viršūnė – romantinė poema „Anykščių šilelis“, kurioje itin gražiai skleidžiasi nesenstanti miško ir Lietuvos likimo tema. Kiekviena lietuvių karta šiame kūrinyje atranda vis naujų niuansų. Per pamoką apie tai kalbėjo ir poemą pristatė abiejų mokyklų abiturientai. Be to, iš anksto pasirengę mokiniai deklamavo J. Strielkūno dedikaciją „Ruduo Seinuose“, kurioje jautriai atskleistas A. Baranausko gyvenimo saulėlydis.

Beje, poema „Anykščių šilelis“ įrašyta į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausia verstas kūrinys. 342 eilučių poema versta į 18 kalbų: visas tekstas į 11, atskiri fragmentai – dar į 7. Per pamoką poemos pradžia buvo skaitoma lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis.

Įdomu tai, kad tik sukurtai poemai, kaip ir kitiems Baranausko kūriniams, buvo pritaikyta melodija, ir ji buvo ne deklamuojama, o tiesiog giedama. Anykštėnai iki šiol išlaikę šią tradiciją. Naujojo Daugėliškio mokyklos dainininkai T. Gluchovas, D. Trinkūnaitė, V. Juchnevič ir I. Steniulytė visus sužavėjo puikiu Baranausko „Giedu dainelę“ atlikimu. Tačiau nauji laikai atneša ir naujų interpretacijų. Per pamoką klausėmės, kaip „Anykščių šilelį“ dainuoja grupė „Liūdni slibinai“. Nuomonės išsiskyrė: vienus sužavėjo šiuolaikiškas atlikimas, kitiems jis nelabai patiko.

Taigi dvi pamokas abiejose mokyklose intensyviai dirbta: kiekvienas mokinys turėjo darbo lapą su užduotimis, kurias reikėjo atlikti stebint pristatymus, klausantis pasakojimų, atsakinėjant į klausimus. Apibendrindami, kaip sekėsi per pamoką, mokiniai rašė, kad patiko dirbti bendradarbiaujant, sužinota daug naujos informacijos, įdomu buvę pažiūrėti, kaip sekasi kitoms klasėms, pastebėjo, kad dirbti teko įtemptai. Įstrigo vienos mokinės mintys: „Gavau pamoką, jog reikia siekti užsibrėžtų tikslų, gerbti gimtinę. Ir nebūtina turėti daug pinigų, kad gautum išsilavinimą – svarbiausia noras“.  Tad manome, kad kitoks prisilietimas prie garsaus kūrėjo gyvenimo ir kūrybos savo tikslą pasiekė.


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys Sapiegų rūmuose Vilniuje įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno […]

Linos Poškevičiūtės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Šakių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta Vilkaviškio rajone, Opšrūtuose, gyvenančios žurnalistės Birutės Nenėnienės žirgų fotografijų paroda.  Fotografijų autorę pristatęs jos […]