Pandeminius metus lydi ne vienas rekordas: siurprizų gali būti ir šiemet

Lažybas, kad daugiau Lietuvos piliečių sugrįš iš užsienio nei išvyks, pernai pasiūlęs ekonomistas Žygimantas Mauricas džiaugiasi laimėjimu. Lažintis jis siūlo ir šiemet.

Praėjusiais metais 5,5 tūkst. daugiau Lietuvos piliečių grįžo nei išvyko gyventi svetur. Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, pernai emigravo 15,3 tūkst. šalies piliečių, o parvyko 20,8 tūkst.

Ž. Maurico nuomone, praėjusiais metais pirmą kartą per 30 metų užfiksuotas teigiamas Lietuvos piliečių migracijos balansas gali pasikartoti ir 2021-aisiais.

Ekonomistas įsitikinęs, kad tam yra ne viena priežastis.

Anot Ž. Maurico, sugrįžti emigrantus gali motyvuoti pastaruoju metu Lietuvoje išaugęs darbo užmokestis. Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis sostinės regione išaugo iki 1,6 tūkst. eurų. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje jis buvo mažesnis ir siekė 1,3 tūkst. eurų.

Kita svari priežastis, kuri gali turėti įtakos Lietuvos piliečių grįžimui, Ž. Maurico teigimu, yra Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

Neabejojama, kad su „Brexit” susijęs neapibrėžtumas tęsis toliau ir tai gali į šią valstybę gausiai emigravusius lietuvius paskatinti galvoti apie grįžimą į tėvynę.

Anot ekonomisto, vis labiau populiarėjant darbui iš namų, sugrįžėliai galėtų ir toliau darbuotis. „Jau dabar, tikėtina, į Lietuvą yra sugrįžę daugiau emigrantų, nei oficialiai skelbiama. Jei jie registruosis Lietuvoje šiais metais, galime sulaukti malonių siurprizų”, – svarstė Ž. Mauricas.

Palankių ženklų, kad vis daugiau lietuvių gali sugrįžti į tėvynę nei ją palikti, įžvelgė ir ekonomistas Romas Lazutka. Profesoriaus nuomone, emigrantus parginti į Lietuvą gali pandemija bei karantinas.

Vardydamas galimas vidutinės trukmės emigrantų pasirinkimo priežastis mokslininkas paminėjo ekonominę padėtį, kuri šiuo metu mažai kur yra geresnė nei Lietuvoje. „Žinoma, tai gali pasikeisti”, – pridūrė R. Lazutka.

Jis mano, kad sugrįžti į Lietuvą buvusius emigrantus gali skatinti ir dar viena pastaruoju metu pastebima tendencija – mažėjantis uždarbių atotrūkis tarp Lietuvos ir tų šalių, į kurias buvo emigruojama.

Tai, kad Lietuvoje mokami atlyginimai tampa vis labiau konkurencingi, rodo didėjantis migrantų skaičius. Pernai į mūsų šalį atvyko 43,1 tūkst. žmonių – 3 tūkst. arba 7,5 proc. daugiau nei 2019 metais.

Tarp į Lietuvą pernai atvykusių 22,3 tūkst. užsieniečių daugiausiai buvo ukrainiečių (9,3 tūkst.), baltarusių (7,3 tūkst.) ir Rusijos piliečių (1 tūkst.). Tačiau sugrįžusieji sudarė beveik pusę (48,3 proc.) visų migrantų.

Statistikos departamentui pranešus naujausias šalies demografijos tendencijas, Ž. Mauricas taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl teigiamo tarptautinės migracijos balanso pirmą kartą nuo 1991 metų išaugo ir bendras Lietuvos gyventojų skaičius.

Tiesa, jis didėjo simboliškai – 1,1 tūkst.: 2019 metais Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,1 tūkst. gyventojų, o šių metų sausio 1-ąją – 2 mln. 795,2 tūkst. gyventojų.

Ž. Maurico nuomone, nuolatinių gyventojų augimo tendencija, tikėtina, išsilaikys ir 2021 metais, nes gyventojų skaičius didėja ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Elektrėnuose, Trakuose. „Teigiamas tarptautinės migracijos balansas pernai buvo praktiškai visose Lietuvos savivaldybėse – tokio rezultato nesitikėjo niekas”, – sako ekonomistas.

Anot jo, skelbiami demografiniai duomenys rodo, jog Lietuva iš emigrantų šalies tampa imigrantų šalimi. „Be abejo, tai nereiškia, kad „sodybų tuštėjimo metas” baigėsi, nes mažesnių ir atokesnių savivaldybių gyventojų skaičių mažina natūrali gyventojų kaita (kai mažiau žmonių gimsta nei miršta) bei vidinė migracija į didžiuosius Lietuvos miestus.

Visgi tarptautinės migracijos tendencijos suteikia vilties, kad turėsime tolygesnę, tvaresnę ir spartesnę šalies ekonominę raidą ir netapsime vieno miesto valstybe.

COVID-19 krizė taip pat yra didelė galimybė regionams pritraukti migrantų – ypač „skaitmeninių klajoklių”, kurie turi galimybę nuotoliniu būdu dirbti iš gamtos apsuptyje esančių namų (erdvesnių ir pigesnių nei didžiuosiuose miestuose)”, – galimų pokyčių priežastis įvardijo Ž. Mauricas.

Jis taip pat mano, kad teigiamos tendencijos gali paskatinti grįžti ir kitus emigrantus. „Emigruoti iš Lietuvos tampa nebemadinga. Dabar tampa madinga grįžti”, – sako ekonomistas.

Vis dėlto Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro mokslinis vadovas profesorius Domantas Jasilionis ne toks optimistas.

Pasak mokslininko, įspūdis, esą Lietuva sėkmingai kapstosi iš demografinės duobės, gali būti apgaulingas.

D. Jasilionis atkreipia dėmesį, kad net ir per pandemiją iš Lietuvos išvyko 23 tūkst. žmonių ir tai yra signalas, jog emigracijos bangų galime neišvengti ir ateityje.

Anot profesoriaus, vilčių, kad demografinė šalies situacija galėtų iš esmės pagerėti, nesuteikia ir vestuvių bei skyrybų statistika. Pernai santuokų buvo įregistruota 22 proc. mažiau nei užpernai.

Žinoma, įtakos tam turėjo pandemija bei dėl jos įvesti karantino apribojimai, neleidę organizuoti didesnių švenčių. Beje, pernai mažiau buvo ir ištuokų. Palyginti su 2019 metais, jų sumažėjo 14,9 proc.

Pernai buvo užfiksuota ir daugiau rekordų. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje gimė 24,5 tūkst. kūdikių (2,9 tūkst. arba 10,6 proc. mažiau nei 2019 metais). Tai – mažiausias gimusių kūdikių skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

Rekordinį mastą pernai pasiekė ir mirtingumas. Pranešama, jog per praėjusius metus užgeso 43,3 tūkst. gyvybių ir tai yra 5 tūkst. daugiau nei užpernai.

Tai – didžiausias mirusiųjų skaičiaus padidėjimas per vienus metus nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios. Mirusiųjų pernai buvo 18,9 tūkst. daugiau nei naujagimių.