Panemunės keliais ir pamario krašte
2018 metų spalio 13-14 dienomis Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokiniai, lydimi mokytojų Zitos Šklėrienės, Audronės Pileckienės, Ingos Kalesnikienės, važiuodami Panemunės keliais grožėjosi auksinio rudens numargintu kraštovaizdžiu, stengėsi pažinti savo gimtinę, atidžiai klausėsi gidės pasakojimų apie objektus.
Mūsų kelionė prasidėjo nuo Raudondvario dvaro, kuris šaltiniuose minimas jau nuo XII amžiaus. Jį valdė ir puoselėjo Radvilos, Tiškevičiai. Tuo metu dvaras garsėjo kaip kultūros ir meno centras, turėjo puikią dailės galeriją ir biblioteką. 2008 metais dvaro ansambliui suteiktas kultūros paminklo statusas. Raudondvaryje yra nemažai edukacinių programų. Mes susiskirstėme į dvi grupes, viena grupė klausėsi paskaitos apie gintarą, vaišinosi gintaro arbata bei gamino apyrankes iš gintaro, kita grupė gamino nuostabius muiliukus. Jie buvo labai kvapnūs ir spalvingi. Važiuojant toliau mūsų laukė Seredžiaus piliakalnis, kur 1293 – 1363 metais stovėjo Pieštvės pilis. Ją kryžiuočiai puldinėjo 1293 metų liepos 25 d., 1298 m., 1318 m. rudenį, kiekvieną kartą sudeginti papiliai, taip pat 1319 m., 1322 m. vasario mėn., 1345 m. vasario mėn., 1357 m. Tik 1363 m. balandžio mėn. Pieštvės pilis užimta ir sudeginta po derybų, pasitraukus jos įgulai. Pieštvės pilis vėl buvo atstatyta po Žalgirio mūšio , minima 1412–1413 metais. Vėliau mes keliavome į Lietuvos Venecija vadinamą Mingės kaimą, kuriame vietoje įprastų gatvių nusidriekusios vingiuotos vandens juostos. Pakeliui aplankėme Rambyno kalną – tikrą šio krašto simbolį, apipintą legendomis ir padavimais, gražių švenčių prisiminimais. Kalnas audrina ne tik istorijos, bet ir gamtos mylėtojo vaizduotę. Nuo jo atsivėrė įspūdinga panorama į upių tėvo Nemuno vingį ir anapus upės besidriekiantį Karaliaučiaus kraštą. Smagi pramoga buvo plaukti laivu stebint gamtos grožį ir Kuršių marių platybes. Gidė pasakojo apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos tikėjimo, papročių, kalbų skirtumus, apie nelengvą gyvenimą pamario krašte, kuriame siaučia potvyniai, pas kaimynus galima nuplaukti tik valtimis, marių vėjai pavasarį ir rudenį būna pikti ir klastingi. Drevernoje po sunkios ir labai įdomios dienos mūsų laukė nakvynė nameliuose, pastatytuose visai šalia Kuršių marių.
Antrą dieną taip pat patyrėme daug įspūdžių. Atsikėlę ryte, papusryčiavome restorane. Po pusryčių sumanėme užlipti į apžvalgos bokštą, iš kurio atsivėrė nuostabus vaizdas į Kuršių marias. Apsilankėme Ventės Rage, vieninteliame Lietuvos ornitologijos centre ir ten esančioje paukščių žiedavimo stotyje. Kopėme jau į šimtą metų veikiantį švyturį. Ornitologas įdomiai pasakojo apie Lietuvoje gyvenančius ir perinčius paukščius, stebėjome žiedavimo procesą. Įsėdę į autobusą važiavome į Radailių pramogų parką. Vaizdingoje teritorijoje gamtos apsuptyje įsikūrusiame parke pamatėme prieš 65 milijonus metų išnykusius natūralaus dydžio šnypščiančius, vandeniu besispjaudančius dinozaurus. Dinozaurų parkas nuolat atnaujinamas, jame įsikuria nauji dinozaurai, siūlomos naujos pramogos ir įvairios karuselės. Parke išmėginome „Dinozaurų labirintą“, kurio centre radome svajones pildantį dinozaurą! Parke daugybė pramogų: virš 40 judančių, riaumojančių ir natūralaus dydžio dinozaurų, 5D kino teatras, vaikų žaidimo aikštelė, arkliukų karuselė, veidrodžių labirintas, mašinėlių mūšis, traukinuko karuselė ir, žinoma, pats „Dinozaurų parkas“. Šalia parko duris atvėrė apverstas namas, kuriame patyrėme išvirkščio gyvenimo (kai gyvenama ne savo galva, o gyvenimo, mąstymo būdas primetamas) potyrius.
Esame dėkingi mokytojoms, organizavusioms šią nuostabią kelionę po mūsų gimtinę, kuri kupina įspūdingų šalies istoriją ir tradicijas primenančių vietovių ir gamtos paminklų.
