Panemunės tiltas. Teko atsisakyti pirminio projekto ir imtis nestandartinių sprendimų
Po kelerius metus trukusios rekonstrukcijos Panemunės tiltas tapo šiuolaikišku 273,23 m ilgio ir 20,8 m pločio statiniu su keturiomis eismo juostomis. Atstumai tarp atramų – nuo 36,97 m iki 74,44 metro. Atnaujintas tiltas gali atlaikyti 400 tonų važiuojančių ar stovinčių transporto priemonių svorį.
Kauno Panemunės tilto rekonstrukcija „Lietuvos metų gaminio 2016“ konkurse įvertinta aukso medaliu. Generalinis rangovas – bendrovė „Kauno tiltai“ – didžiausia transporto infrastruktūros statybos bendrovė Baltijos šalyse. .
Panemunės tiltas yra vienas iš seniausių Kauno tiltų. Jo istorija siekia beveik 100 metų. Tiltas yra svarbi Kauno transporto susisiekimo sistemos dalis, jungianti Žemuosius Šančius su Panemune bei A. Juozapavičiaus prospektą ir Tilto gatvę.
Darbus pakoregavo pasenusi tilto perdanga
Pagal statybos techninį projektą, naujasis tiltas ant rekonstruotų atramų buvo perstatomas senojo ašyje. Demontavus senąją gelžbetoninę perdangą, iš plieno ir betono buvo įrengta naujoji perdanga. Tokia tilto rekonstrukcija specialistų vertinama kaip nauja statyba.
Rekonstruojant tiltą, iš pradžių buvo numatyta išardyti esamą tilto perdangą ir ant rekonstruotų atramų įrengti naują plieno bei betono perdangą, išplatinant tiltą nuo buvusių 2 iki 4 eismo juostų. Tam reikėjo tilto sijas supjaustyti dalimis ir nuo atramų jas nukelti kranais.
„Tačiau sumanymo teko atsisakyti. Atlikus tikslius skaičiavimus, paaiškėjo, kad senoji tilto perdanga nebeišlaikys kranų svorio, todėl teko imtis retai naudojamos technologijos – sprogdinimo“, – pasakojo Aldas Rusevičius, bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius.
Sprogdinti buvo apsispręsta tik virš vandens esančius tilto tarpatramius, o virš sausumos esančią perdangos dalį griauti nuo upės krantinių, panaudojant ekskavatorius su specialiomis hidraulinėmis žnyplėmis.
Po tilto sprogdinimo buvo iškviesti narai, kurie patikrino Nemuno dugną. Tokių priemonių buvo imtasi siekiant įsitikinti, kad upė nebuvo užteršta.
Galingas konstrukcijas virino dideliame aukštyje virš upės
Rekonstruojant Panemunės tiltą, vienu iš sudėtingiausių darbų įmonei buvo kelis tūkstančius tonų sveriančių metalinių tilto sijų konstrukcijų virinimas ir jų stūmimas ant tilto atramų, naudojant hidraulinę įrangą. Įmonės vadovo A. Rusevičiaus teigimu, šis darbų etapas buvo sudėtingas tuo, kad virinti galingas konstrukcijas ir jas stumti reikėjo dideliame aukštyje virš upės.
Ant jau naujai pastatyto tilto buvo įrengtas modernus apšvietimas. LED šviestuvai įrengti su išmaniojo valdymo sistema, kuri sudaro galimybes kiekvieną šviestuvą valdyti atskirai. Kiekviename šviestuve sumontuoti siųstuvai perduoda informaciją apie jo darbą į dispečerinę. Šviestuvui sugedus, siųstuvo signalas leidžia identifikuoti, kur įvyko gedimas. Esant specifiniams poreikiams, galima nustatyti ir atskirus apšvietimo profilius.
Per kiekvienas šventes tiltas be didelių pastangų pasipuoš šventiniu apšvietimu, nes specialiai tam sumontuoti ir 26 šventiniai LED šviestuvai.
Atskiros Panemunės tilto konstrukcijos nudažytos trimis spalvomis. Viršutinė tilto konstrukcija – turėklai, turėklų blokai ir perdangos plokštės, gembės bei tilto važiuojamosios dalies atitvarai – nudažyti mėlynai. Šviesiai pilka spalva nudažytos tilto sijos ir apšvietimo stulpai, o tilto atramoms parinkta tamsiai pilka spalva.
Įmonės rezultatus lemia du veiksniai
Per daugiau nei šešis veiklos dešimtmečius „Kauno tiltai“ įgyvendino daugybę svarbių transporto infrastruktūros projektų. Bendrovė nutiesė Vilniaus ir Kauno miesto aplinkkelius, dirbo automagistralių Vilnius–Kaunas (100 km) ir Kaunas–Klaipėda (220 km) statybose, nutiesė daugiau kaip 80 km „Via Baltica“, tarptautinės reikšmės kelio, atkarpą.
Kaip techniškai sudėtingiausius statybos objektus, kurie taip pat yra pelnę prestižinio konkurso „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimus, įmonė įvardina Kauno miesto geležinkelio tunelio (2009 m.) rekonstrukciją, Vilniaus pietinio aplinkkelio estakados (2008 m.) bei Jakų žiedo estakados Klaipėdoje (2010 m.) statybas, Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statybą ir „Rail Baltica“ I etapo (2015 m.) darbus. Tokie sudėtingi projektai, kaip „Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapas“ ir IXB transporto koridoriaus (Žirnių g.) bei Vilniaus tarptautinio oro uosto jungtis, – kaip ir dauguma kitų, – įgyvendinti per itin trumpą laiką ir atiduoti naudoti gerokai anksčiau nei planuota.
„Tokius rezultatus lemia du veiksniai: darbuotojų profesionalumas ir atsakingumas bei įmonės patirtis“, – teigia A. Rusevičius, bendrovės generalinis direktorius.
Bendrovė „Kauno tiltai“ yra vienos iš didžiausių, esančių TOP 50 sąraše, ji yra Europos statybos bendrovių „Comsa Corporation“ grupės dalis bei Lenkijos geležinkelių ir kelių infrastruktūros statybos įmonių grupės „Trakcja PRKiI S.A.“ narė. Bendrovė „Comsa Corporation“ savo grupės narėms perduoda 125-erius metus kauptą patirtį, dalijasi naujausiomis statybų technologijomis. O penktadalis įmonės AB „Kauno tiltai“ darbuotojų, kurių iš viso yra apie 1000, yra atestuoti, patyrę transporto infrastruktūros statybos inžinieriai.
