Panevėžio apskrities šulinių vandens kokybė
Panevėžio visuomenės sveikatos centras (toliau – Centras) primena, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-1041 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. V-669 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ pakeitimo“, Centro specialistai, gavę pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėn. amžiaus, kurių maistui vartojamas šachtinio šulinio vanduo, nurodytų asmenų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje organizuoja šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti. Šulinio vandens cheminiai tyrimai minėtiems asmenims atliekami nemokamai.
Centro duomenimis, per 2015 metų 3 ketvirčius Panevėžio apskrityje buvo ištirti 196 šachtinių šulinių vandens mėginiai, kurį vartoja nėščios moterys ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus. Išanalizavus gautus tyrimų duomenis, matyti, kad 60 proc. cheminiams rodikliams tirtų vandens mėginių atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (toliau – HN 24:2003), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr.V-455 reikalavimus. Daugiausiai tirtų šulinių vandens mėginių atitiko HN 24:2003 reikalavimus Rokiškio rajone (70 proc.), mažiausiai – Kupiškio rajone (48 proc.). Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį Panevėžio apskrityje buvo ištirti 224 šachtinių šulinių vandens mėginiai, iš kurių 57 proc. cheminiams rodikliams tirtų vandens mėginių atitiko visus HN 24:2003 reikalavimus.
Svarbu atminti, kad ne visada švarus ir skanus vanduo yra tinkamas vartoti, nes nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Užterštas geriamasis vanduo gali kelti grėsmę ne tik žmonių sveikatai, bet ir gyvybei, todėl rekomenduojama šulinio vandenį gerti tik įsitikinus jo kokybe.
