Panevėžio biblioteka Vilniaus knygų mugėje kvietė pasinerti į rašymo pasaulį

Vasario 20-23 dienomis knygų mylėtojai iš visos Lietuvos (ir ne tik) rinkosi į „Litexpo“ parodų ir kongresų rūmuose jau į 21-ąjį kartą vykusią kasmetinę tarptautinę Vilniaus knygų mugę.

 Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka atsiliepė į šių metų mugės šūkį – „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“ (Jonas Mekas) bei kvietimą eksperimentuoti, kurti, ieškoti naujų saviraiškos formų.

Jau antrą kartą buvome ne pasyvūs lankytojai, o dalyviai mugės renginių programoje! Bibliotekų erdvėje ketvirtadienį – Bičiulių dieną ir šeštadienį – Atvirų pasimatymų dieną, įkūrėme Rašymo (r)evoliucijos laboratoriją.

Šauni Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos komanda kvietė visus norinčius išbandyti užmirštas ar itin retai naudojamas įvairias rašymo technikas ir būdus.

Ant paprasto ar dekoratyvinio popieriaus, ant lentos, molio lentelių ar smėlio. Ranka, mašinėle, žąsies plunksna ar plunksnakočiu ir net plastikine šakute. Rašyti dabartiniu alfabetu, ar naudojant senuosius runų, finikiečių, hebrajų, korintiečių, graikų, lotynų rašmenis. Nuo mažiausio iki seniausio mugės lankytojo aktyviai įsitraukė į bibliotekos darbuotojų vestą itin nuotaikingą rašymo edukaciją. Mugės dalyviai ir svečiai kūrė originalius tekstus, rašė laiškus, palinkėjimus, antspaudavo, margino – jų saviraiškos būdai pasirodė itin kūrybiški ir neišsemiami. O tiems, kas dar nemoka rašyti, siūlėme piešti kreida antikvariniame mokykliniame suole, tušu ant popieriaus ar pirštais smėlio dėžutėje.

Programa neliko nepastebėta – nuolatos buvome apsupti susidomėjusių praeivių, svečių, kolegų, ar mugės dalyvių, kurie noriai įsitraukė į mūsų siūlomus užsiėmimus. Dalyvių skaičius, kuris siekė netoli 1000, nustebino ir gerokai pranoko mūsų lūkesčius.

Viena lankytoja sakė, kad atėjo Knygų į mugę tik dėl mūsų edukacijos, dar kita lankytoja sunkiai kėlėsi iš suolo, prie kurio ją „pririšo“ vaikystės prisiminimai. Kolegės iš kitos bibliotekos apgailestavo, kad prieš „niolika“ metų išmetė gal 20 senų rašymo mašinėlių, o vaikai pastarosiose pasigedo trynimo klavišo ir raidės @.

Bet atradimo džiaugsmo buvo kur kas daugiau. Vieno, galbūt, būsimo rašytojo tėveliai net papriekaištavo, kad mes užbūrėme jų vaikus: sūnus beveik valandą spausdino istoriją, o duktė, tuo tarpu, bandė kitus rašymo būdus. Išgirdome tikrai daug puikių atsiliepimų ir gražių žodžių: „va čia tai super idėja“, „kaip šauniai sugalvojote“, „ačiū“ ….

Dvi mugėje praleistos dienos, pilnos įspūdžių ir džiaugsmingo šurmulio, prabėgo greit.

Susidomėjusius ir norinčius įsitraukti į „Rašymo (r)evoliucijos“ potyrius, kviečiame šią edukaciją išbandyti Smėlynės bibliotekoje (Smėlynės g. 49).