Panevėžio kolegijoje aptarti regiono švietimo iššūkiai
Birželio 11 d. Panevėžio kolegija surengė apskritojo stalo diskusiją „Švietimo iššūkiai Panevėžio regione“, kurioje buvo pristatyta bendra švietimo situacija, akcentuoti pagrindiniai gimnazistų motyvai renkantis profesiją bei diskutuota, kaip regione išlaikyti jaunimą.
Diskusiją moderavo Panevėžio kolegijos tarybos pirmininkas, Panevėžio pramonės, amatų ir prekybos rūmų generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas. Pranešimus skaitė Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas ir žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Renginyje dalyvavo Panevėžio miesto savivaldybės meras Rytis Mykolas Račkauskas, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas, Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis, Kupiškio rajono meras Dainius Bradauskas, regiono gimnazijų direktoriai, savivaldybių švietimo skyrių atstovai, verslininkai.
Sveikindamas susirinkusius Panevėžio kolegijos direktorius dr. G. Sargūnas pažymėjo, kad tema yra labai aktuali, ir pakvietė dalyvius aktyviai įsitraukti į diskusiją. Pranešėjas akcentavo, kad studijas kolegijoje daugiausia renkasi mūsų regiono gimnazistai, todėl švietimo įstaigų pareiga siekti visapusiškai gerinti besimokančiųjų rezultatus, o verslo – užtikrinti, kad kolegijos absolventai karjerą tęstų Panevėžio regione.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus G. Sarafino teigimu, Panevėžio miesto ir rajono abiturientai pastaraisiais metais dažniausia renkasi vadybos, verslo, elektronikos ir statybos inžinerijos, reabilitacijos, IT inžinerijos, komunikacijos, teisės, socialinio darbo profesijas. Žurnalistas pateikė pasiūlymų Panevėžio regionui. Jo nuomone, reikia skatinti artimesnį verslo įsitraukimą į švietimo sistemą, pristatant karjeros perspektyvas bei didesnio atlyginimo galimybes. Analizuodamas žurnalo „Reitingai“ duomenis, G. Sarafinas sakė, kad pačios aukštosios mokyklos reitingus vertina dvejopai: esančios aukštesnėse pozicijoje džiaugiasi, o tos, kurios yra žemesnėse, – peikia, tačiau, pranešėjo nuomone, svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, kokias išvadas padaro kiekviena institucija. Kaip gerąjį pavyzdį jis įvardijo Panevėžio kolegijos veiksmus: „Pamačiusi reitingų rezultatus, Panevėžio kolegija visuomet stengiasi gerinti savo veiklą, įvertina, specialistų poreikį regiono darbdaviams, o vis didėjantis tarpkryptinių ir tarpdisciplininių studijų programų pasirinkimas rodo ją einant pažangos keliu. Reikia pasidžiaugti, kad kolegija, atsižvelgdama į padidėjusius reikalavimus stojantiesiems, pradėjo abiturientus papildomai mokyti matematikos“.
Diskusijos metu buvo išsakytos mintys, kaip galėtų savivaldybės prisidėti gerinant švietimo įstaigų veiklos rezultatus, aptartos priemonės, skatinančios mokytojų motyvaciją, atkreiptas dėmėsis į darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą.
Renginio dalyviai pasidžiaugė, kad nestigo originalių, bet tuo pačiu ir realistinių švietimo rezultatų gerinimo idėjų. Buvo nutarta parengti apskritojo stalo rezoliuciją, į kurią būtų įtrauktos pagrindinės diskusijos temos. Viena jų – kreiptis į verslo ir pramonės įmones, kad jos būtų atviresnės moksleiviams ir studentams, kad skatintų išbandyti įvairias profesijas, naudojantis turima įranga. Tuo pačiu verslo įmonės turėtų inicijuoti savo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, kompensuodamos studijų išlaidas. Mokyklos pateiktų siūlymus, kad korepetitorių darbo krūvis būtų įtrauktas į mokytojų etatinį darbo užmokestį. Panevėžio kolegija turėtų parengti laboratorinių darbų paketą 11–12-ųjų klasių moksleiviams bei tęstų gimnazistų matematikos žinių tobulinimą „Matematikų mokykloje“.
