Panevėžio miesto įkūrėjas – Aleksandras
Panevėžys pirmą kartą paminėtas 1503 m. rugsėjo 7 d., kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis Nevėžio ir Lėvens tarpupyje padovanojo žemės Ramygalos klebonui ir įpareigojo jį pastatyti bažnyčią. Bažnyčia pastatyta 1507 m. dabartinės Senamiesčio gatvės teritorijoje. Ją pastačius, šalia kūrėsi gyvenvietė, gavusi Senojo Panevėžio pavadinimą. Iki to laiko šioje vietovėje buvo didelė pagonybės įtaka. Augant Panevėžio miestui krašte plito katalikybė.
Nevėžio dešiniajame krante įsikūrė Senasis Panevėžys, o 1519–1521 m. Nevėžio kairiajame krante susiformavo Naujojo Panevėžio gyvenvietė. Per Naująjį Panevėžį ėjo prekybos kelias į Rygą, dėl to jis plėtėsi sparčiau nei Senasis miestas. XVI a. viduryje istorijos šaltiniuose Naujasis Panevėžys vadinamas miestu – jame buvo turgaus aikštė ir trys gatvės.
Panevėžio miesto įkūrėjo Aleksandro tėvai buvo dviejų tuo metu Europoje kylančių dinastijų atstovai: tėvas Kazimieras Jogailaitis – jaunesnysis Jogailos sūnus, motina Elžbieta – iš Habsburgų dinastijos. Tai buvo pirmoji Jogailaičių ir Habsburgų santuoka. Kazimieras Jogailaitis ir jo žmona Elžbieta Habsburgaitė turėjo net trylika vaikų, šeši iš jų buvo sūnūs. Aleksandras buvo ketvirtas sūnus šeimoje. Devynerius metus valdė tik Lietuvą ir daugiausia laiko praleisdavo Vilniuje. Jis tapo Lenkijos karaliumi po savo brolio Jono Albrechto mirties 1501 m.
Kunigaikštis ypatingai rūpinosi Lietuvos valstybingumu, įkūrė lietuviškų pinigų kalyklą, rūpinosi, kad lietuvių kalba būtų vartojama bažnyčiose. Jį mokė žinomas istorikas Janas Dlugošas bei Pilypas Kalimachas, todėl jis buvo išsilavinęs, mokėjo lotynų kalbą. Aleksandras rūpinosi, kad į Lietuvą atvyktų išsimokslinusių žmonių iš kitų kraštų. Jo laikais plito renesanso ir humanizmo idėjos, bet taip pat stiprėjo lenkų kultūros įtaka Lietuvos didikams ir bajorams. 1495 m. Aleksandras vedė Rusijos valdovo dukrą Eleną. Nors ši pora vaikų neturėjo, tačiau teigiama, kad santuoka buvusi darni.
Aleksandras mirė Vilniuje 1506 m. rugpjūčio 19 d. Tai vienintelis valdovas iš Jogailaičių giminės, palaidotas Vilniaus arkikatedroje. Jo kūnas surastas 1931 m. atliekant kasinėjimo darbus.
2003 m. rugsėjo mėnesį minint Panevėžio miesto 500 m. jubiliejų, priešais Senvagę pastatytas Stanislovo Kuzmos sukurtas paminklas Aleksandrui.