Panevėžiui – perspektyva augti ir stiprėti
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis patvirtino Panevėžio miesto integruotą teritorijų vystymo (ITV) programą, pagal kurią miesto plėtrai numatyta skirti daugiau nei 48 mln. eurų.
Panevėžys — išskirtinai geroje geografinėje padėtyje esantis, kompaktiškai išsidėstęs, efektyviai dirbančias pramonės ir verslo įmones, intensyvų kultūrinį gyvenimą turintis miestas. Vis dėlto, mieste mažėja gyventojų, santykinai aukštas nedarbo lygis, daug panevėžiečių gauna socialines pašalpas. Įgyvendinus patvirtintą programą, ne tik padidės ekonomiškai aktyvių panevėžiečių skaičius ir pagėrės gyvenimo Panevėžyje sąlygos – miestas įgis galimybę suklestėti.
Panevėžio miesto savivaldybės parengta ir su ministerijomis suderinta programa įvertina viso miesto vystymo potencialo ir problemų visumą bei išskiria tikslinę kompleksinio vystymo teritoriją, kurios sėkminga plėtra labiausiai įtakos Panevėžio augimą, jo potencialo atvėrimą.
Išskirta tikslinė teritorija apima besiribojančias iš abiejų Nevėžio upės pusių dalis, kurios prasideda miesto rytinėje dalyje, besiribojančioje su Dembavos kaimu, o vakaruose užsibaigia Savitiškio ir Janonio gatvių sankirtoje. Teritorijos šiaurinė dalis apima dalį pramoninės miesto teritorijos, t. y. Janonio gatvę, Marijonų gatvę, pietuose ribojasi su Aukštaičių, Nemuno ir Klaipėdos gatvėmis. Tikslinė teritorija apima 926 ha, joje gyvena apie 42 tūkst. gyventojų.
Šiaurinėje tikslinės teritorijos dalyje vyrauja pramonės teritorijos, centre – viešosios erdvės, parkai, susitelkusios viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos, pietinėje – gyvenamieji mikrorajonai.
Panevėžio miesto ITV programoje numatytomis įgyvendinti bemaž 40 priemonių siekiama dviejų tikslų. Pirma – padidinti ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičių, skatinant verslo kūrimąsi ir plėtrą bei didinant socialinę integraciją, antra – pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, siekiant prisitaikyti prie demografinių pokyčių. Siekiant pirmojo tikslo, bus didinamas investicinis Panevėžio miesto patrauklumas, pertvarkant (konvertuojant) ekonominį potencialą turinčias viešąsias erdves ir sukuriant trūkstamą inžinierinę infrastruktūrą, didinamas gyventojų ekonominis aktyvumas ir socialinė įtrauktis, kuriant bendruomenei atviras erdves, prieinamas socialines paslaugas ir skatinant bendruomenių, viešųjų institucijų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą. Siekiant antrojo – bus gerinama Panevėžio miesto aplinkosauginė būklė (pirmiausiai mažinant oro taršą kietosiomis dalelėmis), skatinamas Panevėžio miesto gyvenamųjų rajonų fizinis ir socialinis persitvarkymas.
Pagal patvirtintą Panevėžio miesto ITV programos veiksmų planą miesto plėtrai numatyta skirti daugiau nei 48 mln. eurų. Europos Sąjungos (ES) investicijos sudaro bemaž 39 mln. eurų.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) projektų Panevėžyje finansavimui skirs bemaž 20 mln. eurų ES investicijų. Tarp didžiausių projektų – Autobusų stoties teritorijos konversija ir prieigų sutvarkymas; Senvagės teritorijos kompleksinis sutvarkymas; teritorijos prie „Ekrano“ marių (prie J. Biliūno g.) konversija; buvusio karinio dalinio aviacijos dirbtuvių teritorijos pritaikymas smulkiojo ir vidutinio verslo, turizmo plėtrai; Laisvės ir Nepriklausomybės aikščių ir jų prieigų sutvarkymas; Bendruomenių rūmų patalpų pritaikymas gyventojų socialinei, kultūrinei veiklai, užimtumo ir verslumo skatinimui bei rūmų prieigų sutvarkymas; Kultūros ir poilsio parko modernizavimas; Jaunimo sodo, Nevėžio upės bei jos pakrančių, Skaistakalnio parko ir jo prieigų sutvarkymas; daugiabučių gyvenamųjų namų aplinkos pagerinimas.
Projektus Panevėžyje taip pat finansuos Aplinkos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo bei Švietimo ir mokslo ministerijos.
Į integruotą teritorijų penkiuose didžiuosiuose miestuose ir dešimtyje regionų plėtrą iš viso bus nukreipta daugiau kaip 700 mln. eurų ES investicijų. Vien per VRM administruojamas priemones numatyta skirti 340 mln. eurų.
