Papilės Šv. Aloyzo ateitininkų kuopos 20 metų jubiliejinis padėkos susibūrimas

Naujosios akmenės rajono Papilės Simono Daukanto gimnazijos Šv. Aloyzo ateitininkų kuopa 2015-ųjų metų spalio mėnesį  pasitiko savo 20-ąjį rudenį.

Ateitininkų šventė prasidėjo Papilės Šv. Juozapo bažnyčioje Šv. Mišiomis, kurias aukojo kuopos Dvasios vadas klebonas Jonas Jucys. Šalia papilėniškių kuopos vėliavos, perrištos Garbės juosta „Inteligentiškumas“ ir Garbės sargyboje saugomos vėliavininko studento Mariaus Griciaus bei sesių, buvusių pirmininkių Simonos ir Aistės Gauronskaičių, išsirikiavo atvykusių bičiulių ateitininkų iš Viekšnių, Telšių, Gargždų, Kaltinėnų, Ukrinų vėliavos. Po Šv. Mišių iškilminga ateitininkų, parapijiečių, tėvų ir svečių eisena žygiavo į Papilės Simono Daukanto gimnaziją, kur aktų salėje vyko antroji ateitininkų jubiliejinio susibūrimo „Dėkingumas“ dalis.

Nuoširdžius ir šiltus sveikinimo žodžius ateitininkams tarė parapijos klebonas Jonas Jucys, Akmenės rajono savivaldybės mero pavaduotojas, senas kuopos bičiulis gerbiamas Apolinaras Nicius, iš Vilniaus atvykusi žurnalo „Ateitis“ redaktorė Reda Sopranaitė, Žemaitijos vietovės valdybos ateitininkų pirmininkas, AF tarybos narys Paulius Auryla, Papilės senjorų klubo „Atgaiva“ pirmininkė Janina Strigūnienė, ateitininkas pedagogas( tikimės, kad ir būsimos kuopos įkūrėjas bei globėjas) Andrius Buivydas. Kuopos pirmininkė Ignė Laurynaitė perskaitė ir atsiųstus sveikinimus iš AF pirmininko, teisės mokslų daktaro Vaidoto Vaičaičio, kuopos draugų iš Danijos, Norvegijos, kitų  šalies miestų.

Ypač malonūs Papilės ateitininkams buvo gimnazijos direktoriaus Ramūno Permino sveikinimai, mat pirmasis susitikimas, prasidėjęs kuopos 10-ojo jubiliejaus metu, šiandien jau priminė apie gerbiamo direktoriaus 10-ąjį darbo gimnazijoje rudenį ir gražiais pasiekimais papuošė darnaus darbinio ateitininkų ir gimnazijos vadovo tandemo sukaktį. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja bei ateitininko Žilvino mama Kristina Dorofėjienė ne tik sveikino, bet prasitarė apie svarią kuopos įtaką ne vien sūnaus, o ir jos pačios gyvenime. Papilės bendruomenės, ateitininkų tėvelių, senelių vardu ateitininkus sveikino, jiems dėkojo trijų ateitininkių mama Dovilė Joniškienė, dvi dukras kuopai „pardavusi“ Gražina Gauronskienė, tris anūkus ateitininkams „dovanojusi“ Marija Lapėnienė ir daugelis kitų malonių svečių.

Šv. Aloyzo kuopos šventės vedantieji MAS nariai Mantas Lapėnas ir Jogailė Kelminskaitė pakvietė tylos minute pagerbti tuos kuopos Dvasios vadus, narius ir jų tėvelius, kurie šią šventę stebėjo jau iš  aukštybių, įpareigojo bičiulius ateitininkus padėti jubiliejines padėkos žvakes ant kuopos įkūrėjo klebono Vytauto Skipario ir kuopos Dvasios vado klebono Aloyzo Oranto kapų Vėžaičiuose ir Kelmėje. Kuopos nariai visiems svečiams dovanojo  kuopos jubiliejinį medalį, padėkos vaškinę žvakutę, savo rankomis padarytą darbelį.

Labai malonu buvo klausytis atvykusių bičiulių ateitininkų sveikinimų bei gauti daugybę dovanų – iš Kaltinėnų, Telšių, Ukrinų, Viekšnių, Gargždų ir netgi iš gimstančios kuopos Kruopiuose. Sugraudino ateitininkų, dabartinių sendraugių – jau pačių tapusių mamomis bei tėčiais- prasmingi, laiko ir gyvenimo patikrinti žodžiai, nusakę, kokią reikšmę jiems visiems davė ir tebeduoda buvimas kuopoje, kokias nemokamas pamokas jie čia gavo.  O Papilės ateitininkai vis kvietė tuos žmones – tėvelius, senelius, mecenatus, gimnazijos darbuotojus, kitus geradarius, kurių dėka kuopa įsikūrė, aktyviai veikė ir gyvuoja iki šiol – kvietė į sceną  ir dėkojo.

Susirinkusiesiems malonias akimirkas priminė du kuopos narius ir gyvenimą įamžinę kuopos geradario E. Liachausko sukurti filmukai: „Kuopai 10 “ ir „Kuopai 20“. Todėl ateitininkų  globėja prasitarė, jog ji nepasakos Šv. Aloyzo kuopos istorija, nes visi jos nariai, visi čia susirinkę ir yra istorija – gyvoji kuopos istorija. Kadrų dėka buvo galima tik palyginti, kaip išaugo ir keitėsi organizacijos nariai, kaip visi puikiai gyveno, lyg būtų viena didelė ir mylinti šeima. Šventės dalyviams ir svečiams muzikinius sveikinimus dovanojo kuopos nariai. Akordeonu grojo sesės Nociūtės – JAS narė Austėja  ir Kauno VDU Muzikos akademijos studentė Viktorija, smuikeliu griežė „kuopos  anūkas“- buvusių pirmininkų Raimondos ir Gedimino sūnus Benediktas, pritariant gitarai savo dainą susirinkusiems dovanojo  ateitininkė Kauno VDU Muzikos akademijos džiazinio dainavimo studentė Lina Rovaitė. Programos pabaigoje kuopos globėja į sceną kvietė  kuopos „šaknis“ –  senuosius kuopos narius, dėkojo jiems. Gražiu atžalynu galėjo džiaugtis ne tik kuopos globėja, bet ir gimnazijos direktorius – juk tai mūsų bendruomenės buvę vaikai, dabartiniai teisininkai, gydytojai, ūkininkai, direktoriai, menininkai, ekonomistai, pedagogai- mamos ir tėčiai su savo atžalomis, studentai, tą gražų spalio šeštadienį, tarytum į gimtą lizdą suskridę paukščiai iš visos Lietuvos, kai kas net grįžęs iš užsienio.

Vėliau prie jų prisijungė jaunučiai, moksleiviai, o visiems sustojus – pakvietė svarbiausius ir seniausius ateitininkus, ponus iš Amerikos, kurie papildė Papilės kuopą pernai, sendraugius Laimą ir Joną Šalčius. Ponia Laima prisiminė pirmąją pažintį su Papilės ateitininkais, pasidžiaugė, jog ateitininkijos dėka jie su ponu Jonu susipažino ir tapo šeima ( juo labiau, kad Papilės kuopoje taip pat dominuoja ateitininkiškos šeimos),  ponas Jonas pajuokavo, kad jų šeimos bendras ateitininkijos stažas jau 118 metų. Padėkos šventės oficialiąją dalį vainikavo kuopos vyrų pradėta ir visų bendrai padainuota daina „Aš pasėjau ąžuolą“.

Linksmiausia jubiliejinio susibūrimo dalis prasidėjo gimnazijos sporto salėje, kur laukė šventiškai papuoštos sienos, gausybė albumų, kuopos veiklos publikacijų,  vaišėmis nukrauti stalai, o viduryje salės – didžiulis jubiliejinis tortas. Visų susirinkusiųjų sugiedotas „Palaimink, Viešpatie, mus…“,  uždegtos jubiliejinės žvakės ir mokytojo Vidmanto Virbicko nuskambėjęs „Ilgiausių metų…“ paskelbė linksmybių pradžią. Vaišinosi visi – tėveliai, kurie praturtino stalus ne tik savo skruzdėlynais, šakočiais, bet ir naminės giros ąsočiais, svečiai, mažyliai… Norintieji galėjo pavartyti ateitininkų albumus, paskaityti publikacijas, parašyti laišką ar sveikinimą, surasti save nuotraukose, pabendrauti su senokai nematytu bičiuliu, pasidalinti prisiminimais, pašokti tradicinį ateitininkų „Kepė boba blynus“, …. sugrįžti vėl … į kuopos gyvenimą, iš kur niekada ir nebuvo išėję.