Parašytas mokslinis darbas apie istorinę Lietuvos kariuomenės pergalę prie Radviliškio
Radviliškietis Alvydas Tamošiūnas, Karinių oro pajėgų vyriausias puskarininkis, parašė ir sėkmingai apgynė baigiamąjį magistro darbą „Lietuvos kariuomenės ir Rusijos Vakarų Savanorių armijos mūšis prie Radviliškio 1919 m.“. Kraštietis dvejus metus studijavo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Baltijos šalių istorijos programą, kurioje ypač daug dėmesio buvo skiriama karo istorijai.
Antrasis Pasaulinis karas, okupacijos ir 1945 metų pokario rezistencija paliko itin gilų ir ryškų įspaudą Lietuvos 100-mečio istorijos puslapiuose, kuris savo šešėlyje nustūmė į antrą planą daugumą kitų Lietuvai svarbių datų, kertinių įvykių, padėjusių tvirtus pamatus valstybingumui. Deramo dėmesio nesulaukusių įvykių tarpe atsidūrė ir Nepriklausomybės karas, kurio 100-mečio sukaktis netrukus pradėsime minėti.
2019 m. lapkričio 21 ir 22 dienomis sukanka 100-metų, kai pasiekta įspūdinga jaunos Lietuvos kariuomenės pergalė prieš bermontininkus. Nors ši tema buvo gana plačiai nagrinėta Lietuvos ir užsienio istoriografijoje, bet radviliškietis Alvydas Tamošiūnas savo baigiamuoju magistriniu darbu analitiškai pažvelgia į Radviliškio kautynių problematiką, sugretina įvairius istorinius duomenis, išanalizuoja kautynių metu buvusias meteorologines sąlygas, pateikia istoriografijoje esamų faktų tarpusavio prieštaravimus bei atlieka kariavusių pusių patirtų nuostolio santykio analizę.
Darbas Nepriklausomybės karo ir Radviliškio kautynių 10-mečio kontekste ir dabartinės pasaulinės geopolitinės įtampos aplinkoje turėtų būti įvairiapusiško pilietiškumo šaltinis, suteikiantis naudingų įžvalgų ne tik Lietuvos kariams, šauliams ar Radviliškio krašto gyventojams, bet ir plačiajai visuomenei, o ypač jaunimui, moksleiviams ir studentams.
Svarbu šių sukakčių kontekstuose diskutuoti apie tai, kad reikėtų atkurti Nepriklausomybės karo aukų atminimo įamžinimą – ne tik per jų palaidojimą, jų kapų užfiksavimą ir sutvarkymą, bet pagerbti atminimą ir kitomis priemonėmis bei instrumentais. Taip šis karas būtų gražintas į atminimų kultūrų diskursą.
A. Tamošiūnas siūlo pagaminti ir pakabinti atminimo lentas tose parapijose, iš kurių kilę kariai savanoriai, žuvę šiame kare, arba panašias atminimo lentas pakabinti kariniuose vienetuose, kurie yra pulkų, kovojusių frontuose, tradicijų perėmėjai, organizuoti atminimo renginius, konferencijas. Būtina taip pat pagalvoti apie turizmo infrastruktūros vystymą ir gerinimą, parengti informacines rodykles bei leidinius ir taip populiarinti unikalius šalies istorijos įvykius Radviliškio mieste ir rajone. Tai būtų puiki galimybė pažinti Lietuvos istoriją, nes pažintinės pilietinės išvykos tampa vis populiaresnės.