Pareigūnų automobiliuose apsigyvens pliušiniai meškiukai nukentėjusiems vaikams

Dažname iškvietime, į kurį vyksta policijos pareigūnai, liudininkai ar nukentėjusieji yra mažamečiai ar nepilnamečiai vaikai. Lietuvoje prasidėjo kitose šalyse pripažintas projektas „Meškiuko terapija”, kurio tikslas – įvykio vietoje suteikti emocinę paramą įvairiuose incidentuose atsidūrusiems vaikams.

Jau rugsėjo pirmosiomis savaitėmis organizuojamo labdaros projekto „Meškiuko terapija“ metu bus renkamos lėšos pliušinių meškiukų pirkimui į patruliuojančių policijos pareigūnų automobilius. Tai kitose šalyse jau patikrinta ir visuomenės teigiamai priimta akcija, kurios pagrindinis tikslas – nuraminti stresą ar šoką patyrusį vaiką. Policijos pareigūnas dažniausiai yra pirmas asmuo, kuriam įvykio vietoje tenka su vaiku bendrauti, paguosti ir jį nuraminti. Visiems vaikams puikiai pažįstamas žaislas – pliušinis meškiukas – padeda stabilizuoti vaiko emocinę būklę, o policijos pareigūnas gali vykdyti tiesioginę savo darbo funkciją, su vaiku lengviau randa bendrą kalbą.

Šis projektas pirmą kartą įgyvendintas dar 1990 m. Londone, kai greitosios pagalbos darbuotojai įteikdavo pliušinius meškiukus nukentėjusiems vaikams. Vėliau šią idėją plačiau paskleidė tarptautinė organizacija „Raudonasis kryžius”, o Australijoje iki šiol kiekvienais metais išduodama tūkstančiai pliušinių meškiukų įvairioms specialiosioms tarnyboms, vykstančioms į iškvietimus. Estijoje vykdomas projektas, kurio dėka Estijos policijos pareigūnų automobiliuose „apsigyveno” pliušiniai meškučiai, yra sėkmės pavyzdys. Būtent bendradarbiaujant su šios akcijos Estijoje organizatoriais, analogiškas projektas pradėtas ir Lietuvoje.

Projekto Lietuvoje organizatoriai VšĮ „Saugus Angelas“ viso projekto metu tikisi surinkti 7000 eurų, už kuriuos pavyktų nupirkti 1000 pliušinių meškiukų – po du kiekvienam Lietuvoje patruliuojančių pareigūnų automobiliui.

Tokią visuomenininkų iniciatyvą sveikina ir Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas. Jis neslepia, jog atvejų, kai tokie meškiukai pareigūnų darbe galėtų pagelbėti, pakanka. „Dažniausiai tokie iškvietimai būna dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykę pareigūnai turi ir sutramdyti smurtautoją, ir apginti bei nuraminti šioje aplinkoje atsidūrusius vaikus. Tai labai sudėtingi atvejai, tačiau pareigūnai yra ruošiami tokioms situacijoms, su jais dirba psichologai, kurie suteikia reikiamų žinių. Taip pat būtina paminėti ir eismo įvykius, kuriuose neretai nukenčia visa šeima ir pasekmės gali būti labai skaudžios. Tokias atvejais visa šeima patiria išgąstį, šoką, kažkas būna sužalotas, kažkas prispaustas automobilyje… Atvažiuoja medikai, policijos pareigūnai, ir visa tai vyksta išsigandusių ir galimai sužeistų vaikų akyse, tad šiuo atveju policijos pareigūnų dėmesys visiems nukentėjusiems, o ypač vaikams, labai svarbus. Taip pat norėčiau išskirti atvejus, kai pareigūnai suranda ar sutinka pasiklydusius vaikus – čia vėl labai svarbus pirmasis kontaktas su vaiku ir vaiko pasitikėjimas pareigūnu“, – teigia L.Pernavas.

Pasak L.Pernavo, tokios iniciatyvos – aiškus brandžios visuomenės požymis. „Sveikinu tokias iniciatyvas ir, jei tik yra galimybė, raginu visus dalintis ir prisidėti. Jei nėra galimybės paaukoti lėšų, galime paraginti vaikus, kurie turi namuose tvarkingų, švarių, bet nenaudojamų pliušinių žaislų, pasidalinti jais su į stresines situacijas patenkančiais vaikais. Taip namuose dulkantis pliušinis žaisliukas, bent trumpam padės vaikui nusiraminti ir užsimiršti, o vaikai jausis padarę gerą darbą ir pagelbėję vieni kitiems“, – sako generalinis komisaras.

Tokio projekto iniciatyvą sveikina ir kiti specialistai. Vertinant labdaros projekto „Meškiuko terapija“ svarbą visuomenei, kalbintas Policijos departamento prie VRM Žmogiškųjų išteklių valdybos Plėtros skyriaus Psichologų poskyrio vedėjas Andrius Lošakevičius neslepia, jog didėjantis visuomenės supratingumas – labai svarbus policijos pareigūnams. O be visuomenės palaikymo pareigūnai negalėtų efektyviai dirbti.

– Kaip vertinate šią idėją įgyvendinti labdaros projektą „Meškiuko terapija“ ir Lietuvoje?
– Iniciatyva yra sveikintina ir įdomi, tokie „vaikiški“ daiktai gali padėti vaikui pasijausti kažkiek saugesniu, o pareigūnui – padėti užmegzti kontaktą su vaiku ir jį šiek tiek nuraminti. Kasdien susidurdami su stresinėmis situacijomis, kurių dalyviais tampa ir vaikai, pareigūnai patys neretai imasi įvairių panašių iniciatyvų – pasiruošia saldainių, pieštukų ir spalvinimo knygelių. Štai pavyzdžiui Marijampolės komisariato darbuotojai renka žaislus, kuriuos perduoda tiems pareigūnams, kuriems tenka tiesiogiai susidurti su vaikais.

– Ką patiria pareigūnai, atsiduriantys situacijose, kur nukentėjusiaisiais tampa vaikai?
– Pareigūnams itin dažnai tenka reaguoti į iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje, kur dažnai būna ir vaikai – nukentėjusieji ar liudininkai. Tokiomis sąlygomis, kai tenka dirbti patiriant pasipriešinimą, neretai ir agresiją, susidaro įspūdis, kad pareigūnai nejautrūs ar neatidūs vaikų poreikiams. Tačiau taip nėra – pareigūnus jaudina tokios situacijos ir jie išgyvena aibę gilių emocijų, ypač kai vaikai nukenčia. Smurto artimoje aplinkoje situacijos sudėtingos ir dėl nevienareikšmio požiūrio į policijos pareigūnus. Juos kviečiasi, kad apgintų, ir kai jie atvyksta į įvykio vietą, jiems neretai tenka imtis specialių priemonių ar panaudoti jėgą, kad sutramdyti įsisiautėjusį smurtautoją, kartais net rizikuojant savo sveikata ar gyvybe. Tuo tarpu visa tai matančiam vaikui gali susidaryti įspūdis, kad policijos pareigūnai skriaudžia jam artimą žmogų. Emociškai tai labai sunkūs atvejai.

– Kaip elgtis, kad ir vaikui būtų suteikta tinkama pagalba, ir pareigūnas išliktų ramus?
– Visų pirma, pats policijos pareigūnas turi jaustis saugus atlikdamas pavestas užduotis. Saugus ne tik tiesioginės fizinės grėsmės prasme, tačiau svarbu jausti kolegų, vadovų ir visos visuomenės paramą. Pareigūnai yra ruošiami grėsmingoms situacijoms, mokosi atitinkamų veiksmų ir taktikos, per pratybas ir patirtį išmoksta valdyti stresines Toks žaislas gali padėti bendraujant su vaiku – nuraminti jį, rasti bendrą kalbą. Tačiau svarbu suvokti, kad jei vaikas išgyveno situaciją, kurioje teko įsikišti policijai, gali būti, kad tokiam vaikui gali prireikti profesionalios, specializuotos pagalbos, kurios tokie žaislai neatstos. Dėl to labai svarbus ir kitų institucijų ir profesionalų indėlis.

– Ar pareigūnai kreipiasi po panašių situacijų?
– Policijos pareigūnai suvokia bendravimo su vaikais įgūdžių svarbą ir dažnai kreipiasi įvairiais klausimais – pvz., nori sužinoti apie efektyvų bendravimą su vaikais ar paaugliais. Dažnai policijos įstaigos organizuoja vaikams ir paaugliams įvairius renginius, diskusijas ar edukacinius užsiėmimus. Neretai klausimai iškyla, kai tenka susidurti su nepilnamečiais pažeidėjais – kaip bendrauti apie daromus pažeidimus, apie alkoholio ar narkotikų vartojimą. Itin sukrečiantys įvykiai, po kurių pareigūnai kreipiasi, kai tenka susidurti su vaikų žūtimi ar smarkiais sužalojimais. Nepareigūnams gali atrodyti juokinga, tačiau kai viešose vietose tėvai savo nepaklūstančius vaikus mėgina drausminti rodydami į pareigūną ir sakydami „va, jei neklausysi, atiduosiu policininkui“ – tai nėra toks jau linksmas pokštas. Per tokius juokelius kuriamas pareigūno baudėjo mitas, kuris tikrai neatspindi šiuolaikinio policininko, ir dėl to būna apmaudu.

– Visuomenėje pastaraisiais metais kyla vis daugiau iniciatyvų, kuriomis paprasti piliečiai kviečiami prisidėti prie visuomenės saugumo gerovės. Tai brandžios visuomenės požiūris, ar ženklas, jog mūsų struktūroms vis dar labai trūksta valstybinio dėmesio?
– Be abejo, valstybinio dėmesio nėra gana ir norėtųsi tinkamesnio įvertinimo, tačiau didėjantis visuomenės dėmesys ir supratingumas – puiki parama policijai. Be visuomenės palaikymo pareigūnai negalėtų efektyviai dirbti.

Jei ir Jums rūpi mūsų šalyje augantys vaikai, jų saugumas ir gerovė, nelikite abejingi, prisidėkite prie projekto ir suteikite bent šiek tiek jaukumo sunkią akimirką išgyvenantiems vaikams.

Išsamesnė Informacija – www.facebook.com/saugusangelas/