Paroda apie kraštietį kompozitorių Juozą Pakalnį
Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos skaitykloje parengta ir iki rugsėjo 10 dienos veiks dokumentų paroda „Lietuvos kultūros asmenybės: kompozitorius Juozas Pakalnis“. Paroda skiriama iškilaus kraštiečio kompozitoriaus, fleitininko, dirigento, pedagogo J. Pakalnio 105-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Daugiau kaip šešiasdešimt parodoje eksponuojamų dokumentų, tarp kurių nemažai nuotraukų, pristato neilgą (kompozitorius neaiškiomis aplinkybėmis mirė 1948 m. – aut. G. J.), bet aktyvų ir pilną kūrybinių ieškojimų J. Pakalnio gyvenimą. Muzika į būsimo kompozitoriaus gyvenimą atėjo labai anksti. Likimo taip buvo sudėliota, kad J. Pakalnis gimė muzikalioje šeimoje, kurioje nuolat skambėjo muzika, dainos. Vyresnieji J. Pakalnio broliai grojo įvairiais muzikos instrumentais, buvo susibūrę ir į savo kapelą. Toje kapeloje grojo ir jauniausia Pakalnių atžala – devynmetis Juozukas. Beje, jam vieninteliam iš šios šeimos buvo lemta tapti profesionaliu muziku – tikru fleitos virtuozu, dirigentu, vėliau ir žinomu kompozitoriumi.
Didžioji parodos dalis skirta kompozitoriaus ryšiams su gimtine bei jo atminimo gimtajame krašte įamžinimui. J. Pakalnis mylėjo ir brangino gimtuosius Veselkiškius, tėvų sodybą. Mokydamasis Klaipėdoje, vėliau gyvendamas ir dirbdamas Kaune, surasdavo laiko ne tik aplankyti gimtinę, bet ir kiek galima ilgiau joje paviešėti, pasidžiaugti akimirkomis, praleistomis su giminėmis, kaimynais. Antrojo pasaulinio karo metais, neturėdamas galimybės atvykti į Veselkiškius, su artimaisiais bendravo laiškais. Vos ne kiekviename jų nuskamba J. Pakalnio susirūpinimas gimtine, jos išlikimu ir troškimas, kad čia šeimininkautų kas nors iš savųjų. Kompozitoriaus prašymas neapleisti tėviškės kampelio buvo išgirstas. Iki pat savo mirties 1992-ųjų sodyboje gyveno, ją saugojo ir prižiūrėjo J. Pakalnio sesuo Elzė, dažna viešnia čia būdavo iš Rygos atvykstanti dukterėčia Aldona Pakalnytė – Zujeva. Vėliau giminų iniciatyva sodyba buvo perduota Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybėn. Rajono savivaldybės lėšomis restauruotas sodybos ūkinis pastatas ir klėtis.
Kad Pakalnio tėviškė būtų žinoma ir turistų lankoma, nemažas nuopelnas tenka muzikologui Vaclovui Juodpusiui. Veselkiškiuose jis lankosi nuo 1961-ųjų rugpjūčio. Jis pirmasis pramynė kultūros mylėtojams atminties taką į kompozitoriaus gimtinę, o 1972 metais išleido monografiją „Juozas Pakalnis“.
Nuo 1990 metų J. Pakalnio gimtojoje sodyboje minimi kompozitoriaus gimtadieniai. Šių paminėjimų iniciatorė buvo kompozitoriaus dukterėčia A. Pakalnytė – Zujeva (1930-2007). Jai mirus, tradiciją pratęsė Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros (dabar Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių) skyrius. Kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį į kompozitoriaus gimtąją sodybą suvažiuoja ne tik muzikos pasaulio žmonės, bet ir muzikos gerbėjai iš Pakruojo bei kaimyninių rajonų, kraštiečiai, J. Pakalnio giminės. Jaukioje, muzika apgaubtoje aplinkoje, prisimenamas iškilus kraštietis. Deja, paskutiniaisiais metais, į Amžinybę išėjus ne vienam Pakalnių šeimos nariui, susirenkančiųjų ratas susiaurėjo.
Gražią iniciatyvą, siekdami į kompozitoriaus gimtąją sodybą pritraukti muzikos mylėtojus, parodė Linkuvos kultūros centro darbuotojai. Linkuvoje rengtą muzikos ir folkloro šventę „Aukštas dangus“ 2016 metais jie perkėlė į kompozitoriaus gimtinę. Vieną gegužės mėnesio dieną, kaip ir anais gerais J. Pakalnio vaikystės, jaunystės metais, Veselkiškiuose vėl suskamba liaudiška muzika, liejasi dainos.