Parolimpinių žaidynių nebebus: visi neįgalieji keliauja į olimpiadą

Lietuvos dirbančių neįgaliųjų asociacija (LDNA) kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir prašo jos paaiškinti, kuo remdamasi tarnyba pateikė oficialią išvadą, kad neįgaliųjų pajėgumas darbo rinkoje nesiskiria nuo sveikų žmonių.

„Lygiai su tokia pačia sėkme galima pareikšti, kad negalią turintys žmonės nuo šiol nedalyvaus parolimpinėse žaidynėse, o keliaus tiesiai į olimpiadą kartu su sveikaisiais. Nesvarbu, kad neįgalumas pripažįstamas netekus galūnių, turint judėjimo ir kitų sutrikimų, tarp jų – psichinių. Korupcine tematika užsiimanti STT leidžia sau daryti išvadas, kuriomis iš esmės paneigiami neįgaliųjų poreikiai, o ant teisės aktais reglamentuotos darbingumo vertinimo sistemos metama juoda dėmė“, – sako LDNA valdybos narė Gražina Savičiūnienė.

STT rašte dėl antikorupcinio vertinimo išvados dėl socialinių įmonių veiklos teisinio reglamentavimo teigiama, kad „tokie asmenys atlieka tokį patį darbą, pasiekia tokius pat darbo rezultatus ir jų darbo našumas nesiskiria nuo asmenų, nepriskirtų tikslinėms grupėms darbo rezultatų ir našumo“.

G. Savičiūnienės teigimu, STT šiuo atveju peržengė savo įgaliojimų ribas ir suformulavo tikrovės neatitinkančią, visiškai nekorektišką išvadą, kuri gali klaidinti institucijas, nuo kurių priklauso teisėkūra.

LDNA paklausimą Specialiųjų tyrimų tarnybai nusiuntė balandžio 12 dieną ir tikisi argumentuoto paaiškinimo.

„Neįgalieji visomis išgalėmis stengiasi integruotis į Lietuvos darbo rinką, tačiau dėl visiškai objektyvių priežasčių patiria nemažai sunkumų. Dalis neįgaliųjų gali dirbti tik dalį darbo valandų, dėl savo sveikatos būklės jie negali imtis darbų su didesniu fiziniu krūviu, o regėjimo negalią turintieji – aštraus regėjimo ir pastabumo reikalaujančių darbų. Iš kitos pusės, specialiai neįgaliųjų poreikiams pritaikytų darbo vietų irgi nėra daug. Tad tokios valstybės institucijų išvados ir stebina, ir glumina“, – teigia LDNA valdybos narė.

Iki šiol tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos patirtis ir duomenys rodė visiškai priešingus rezultatus – kad neįgalūs darbuotojai daugeliu atvejų nėra pajėgūs dirbti tokiu pat našumu, kaip sveiki darbuotojai.

Būtent iš tokios praktikos Lietuvos teisės aktuose yra atsiradusi sąvoka “darbingumo lygis”, kuris yra matuojamas procentais lyginant su žmogaus, kuris neturi negalios darbingumo lygiu, prilyginamu 100%.

Lietuvoje yra daugiau nei 163 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, iš jų daugiau nei 48 tūkst. yra dirbantys. Daugiau nei 7 tūkst. neįgaliųjų įdarbina socialinės įmonės, dėl kurių veiklos efektyvumo bei galimo paramos pertvarkymo šiuo metu vyksta diskusijos.

G. Savičiūnienė teigia, jog neįgalieji nori dirbti ir užsidirbti, todėl galimos reformos privalo būti ypač gerai išdiskutuotos, aptartos, o sprendimai priimti remiantys objektyviais duomenimis ir faktais.

Tokiame kontekste ypač didelį nerimą kelia STT išvados, kurios gali prisidėti ar tapti lemtingomis priimant galutinius sprendimus. Be to, reikšmingos išvados turėtų būti daromos išsiaiškinant faktinę situaciją socialinėse įmonėse ar kitose įmonėse, kuriose dirba neįgalieji, o ne analizuot teorinius modelius.

„Visose gyvenimo srityse gali pasitaikyti nesąžiningumo, aplaidumo atvejų ar korupcijos apraiškų, tačiau tam turime institucijas ir reglamentuotas priemones joms nustatyti bei pašalinti. Mus skaudina netiesioginiai įtarimai, kad ribotas darbingumas pripažįstamas galbūt neteisėtai, be pagrindo. Todėl tikimės, kad STT prisiims atsakomybę ir paaiškins, kokiu pagrindu ji suformulavo ir oficialiai pateikė tokią išvadą“, – tvirtina G. Savičiūnienė