Partizanų generolo, SSRS okupacijos pokario metu ėjusio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, atminimo paminklas Kėdainiuose
Ketvirtadienį ant Kėdainių krašto muziejaus pastato Jono Žemaičio-Vytauto atminimui buvo iškabinta paminklinė lenta-goreljefas.
Prieš porą metų kalbant apie istorinių asmenybių įamžinimą Kėdainių mieste, Krašto muziejaus direktorius istorikas Rimantas Žirgulis pasakė, kad reiktų pagerbti jauno karininko Jono Žemaičio karinės karjeros ankstyvąjį etapą Kėdainiuose. Nutarėme, kad tai galėtų būti biustas ar bareljefas su pokario SSRS okupuotos Lietuvos partizanų generolo, ėjusio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Jono Žemaičio-Vytauto atvaizdu.
Rimantas Žirgulis pavedė istorikui Vaidui Baniui išsiaiškinti archyvuose, kuriame Kėdainių senamiesčio pastate buvo įsikūrusi 2-ojo artilerijos pulko 5-os baterijos būstinė. Aš nurodžiau vyr. specialistei Margaritai Rukšienei numatyti lėšas memorialinei lentai-goreljefui sukurti ir tam projektui įgyvendinti. Su Rimantu Žirguliu sutarėme, kad geriausiai skulptūrinę projekto dalį galėtų padaryti skulptorius Juozas Šlivinskas, nes jau yra pastatęs paminklinį biustą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.
Be to, jis kėdainiečiams žinomas kaip paminklinės lentos Adomui Freitagui Kėdainiuose ir paminklo 1863 m sukilimui Paberžėje autorius. Kadangi architektūriniai projekto daliai pinigų neliko, nutariau, kad reikia prikalbinti architektą, kad tai padarytu labdarai. Apie tai kalbėjausi su žmona Birute Kundrotiene ir ji pasakė: „Kadangi Jonas Žemaitis ir mano tėvas tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus rinktinėje, kovojusioje prieš bolševikus, − aš projektą parengsiu veltui“. Taip išsisprendė organizaciniai reikalai.
Skulptorius parengė penkis skirtingus paminklinės-skulptūrinės lentos eskizus. Pasitarę atrinkome lentą-goreljefą. Man jis patiko originalia kompozicija ir prasminga filosofine idėja: leitenanto Jono Žemaičio biustas su ąžuolo lapais (partizanų generolo simbolis) stovi ant postamento įkomponuotas į pabūklo vamzdžio nuopjovą, kurios viršuje Lietuvos laisvos valstybės simbolis – Vytis kaip ateities svajonė.
Atminimo lentai-goreljefui konkrečią vietą parinko Krašto muziejaus specialistas, archeologas Algirdas Juknevičius, skulptorius Juozas Šlivinskas ir aš, architektas Vytautas Kundrotas. Suderinome su muziejaus direktoriumi Rimantu Žirguliu. Tekstą atminimo lentoje-postamente parengė istorikas Vaidas Banys.
Bendras skulptoriaus Juozo Šlivinsko ir architektės Birutės Kundrotienės projektas suderintas su Kultūros paveldo departamento Kauno skyriumi ir Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu įgyvendinamas Kėdainių mieste, Didžiojoje gatvėje.
