Partizanų vado J. Žemaičio-Vytauto produkterėčia: mano karta pasielgtų kaip Sausio įvykių dalyviai
Partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia Ana Luisa Monsė (Ana Luisa Monsė) tikisi, kad iš laisvoje Lietuvoje gimusios kartos laisvės niekas nebemėgins atimti, tačiau jei išauštų tokia diena, ji tiki, kad jos karta pasielgtų lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai.
„Tikiuosi, kad iš jau laisvoje Lietuvoje gimusios kartos laisvės niekas nebemėgins atimti. Tačiau jei išauštų tokia diena, tikiu, mano karta pasielgs lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai. Taip, kaip pridera. Tėvynės labui“, – šeštadienį iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2023 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje sakė A. L. Monsė.
Ši jaunos kartos atstovė tvirtino, kad jai pasisekė, nes gimė nepriklausomoje Lietuvoje.
„Pasisekė ir todėl, kad kaip seneliams 1941-ųjų birželio 14-osios naktį man nereikėjo lipti į gyvulinį vagoną ir būti ištremtai į Sibirą, kuriame daugiau nei dvidešimt metų reikės kęsti alkį, patyčias ir šaltį. Pasisekė dar ir dėl to, kad kaip prodėdei Jonui Žemaičiui-Vytautui 1945-ųjų pavasarį man nereikėjo palikti savo vos keturių metų sulaukusio sūnaus ir kartu su kitais miško broliais ir seserimis išeiti į nelygią kovą prieš Lietuvoje įsitvirtinusį okupantą. Man pasisekė, nes gimiau jau vėl nepriklausomoje Lietuvoje“, – sakė A. L. Monsė.
Tačiau sėkmė, jos teigimu, yra laikinas dalykas, ypač turint tokią problemą kaip Rusiją.
„Šiandien mokausi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Jaunesniųjų̨ karininkų vadų mokymuose. Todėl, nes mes vis dar turime tą pačią problemą, mūsų regiono neapleidžiančią šimtus metų – Rusiją“, – teigė Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia.
Anot jos, atėjus karui turime tris pasirinkimus: bėgti, prisitaikyti, aktyviai priešintis.
„Priešintis žodžiu, veiksmu arba prireikus – ginklu. Paminti savo instinktus, gal net aukoti save dėl didesnio tikslo. Tai pats nepatogiausias sprendimas, kurį gali priimti žmogus išaušus dienai X. Tačiau be jo, suprantu, nelieka valstybės. Būtent tai yra tas pasirinkimas, kurį Lietuvos žmonės priėmė ne vieną ir ne du kartus istorijoje. Gyventojai aktyviai priešinosi 1863, 1918, 1944 ir 1991 metais, tvyrant skirtingoms aplinkybėms, bet visada su tuo pačiu tikslu“, – priminė ji.
Minint Laisvės gynėjų̨ dieną, ji padėkojo visiems civiliams, kariams, partizanams, gynusiems Lietuvos laisvę. Šeštadienį parlamento rūmuose vykusiame iškilmingame minėjime dalyvavo valstybės vadovai, Seimo ir Vyriausybės nariai, Laisvės gynėjai.
