Pasakojimas apie Igarką
Sausio 23 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje viešėjo Karolina Tamašauskaitė, ekspedicijos „Misija Sibiras 2016“ dalyvė.
Karolina trumpai apžvelgė lietuvių tremties istoriją, papasakojo, apie sovietmečio laikų ir šiandienos Igarkos gyvenimą. Priminė, jog mieste dar yra apie dešimt lietuvių tremtinių šeimų. Ten sutikta Olga, lietuvių tremtinių palikuonė, dabar gyvenanti Vilniuje ir atvykusi aplankyti savo gimtinės, padėjo ekspedicijos dalyviams „prisijaukinti“ svetimą Igarką. Susipažinta dar su keliais žmonėmis, turinčiais lietuviškų šaknų. Aplankyta gatvė, kurioje išlikę devyni lietuvių pastatyti namai.
Pasak Karolinos, Igarkoje didžiausios lietuvių kapinės, užimančios per 1 ha ploto. Surasti jas buvo labai sunku, nes oficialiai ta vietovė pažymėta kaip miško plotas. Iš archyvinių nuotraukų matyti, jog 1950-1960 metais jos buvo labai gražios su daugybe kryžių, vienu kitu nedideliu berželiu. Dabar vaizdas neatpažįstamas: tirpstant amžinam įšalui, kapinėse veši aukšti beržai, vietovė pelkėja. Ekspedicijos dalyviai išvalė kapinių teritoriją nuo krūmynų, supuvusių kryžių, iš vandens traukė ten nukritusius, bet gerai išsilaikiusius kryžius, juos viela pritvirtino prie beržų kamienų. Nufotografavo visus išlikusius antkapinius užrašus, juos mielai parodys tuo besidomintiems žmonėms. Sulaukę maumedžio medienos, kuri iš Krasnojarsko 1700 kilometrų plukdyta Jenisėjaus upe, gamino ir statė naujus kryžius. Medienos darbų mokėsi Lietuvoje prieš ekspediciją. Merginą labiausiai sukrėtė faktas, kad čia palaidota itin daug kūdikių, mažamečių vaikų, žavėjo vietinių pasakojimai apie lietuvių darbštumą, pagarbus igarkiečių požiūris į patriotinį misijos tikslą. Karolina sakė, kad čia pajuto kryžiaus prasmę – „kryžius tai – labai stiprus vilties ir kančios simbolis“.
Karoliną Tamašauskaitę sveikino ir linkėjimus visiems ekspedicijos dalyviams perdavė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, bibliotekos direktorius Eitaras Kazimieras Krupovičius.
