Pasaulinė pelkių diena Nemuno deltos regioniniame parke
Vasario 6 d. vykusiame Pelkių žygyje Nemuno deltos regioniniame parke dalyvavo 151 žygeivių, nepraleidusių progos savo akimis pamatyti unikalią Aukštumalos aukštapelkę. Žinoma, slidžių, pačiūžų ar rogių šiame žygyje neprireikė, bet su guminiais batai ar botais įspūdžių pelkėje patyrė ne vienas dalyvis.
Žygio dalyviai buvo skirstomi į keturias komandas, visi, nepaisant avalynės įvairovės, nulipo nuo pažintinio tako į klampią aukštapelkės teritoriją nupėdino apie 6 km ilgio maršrutą ir neprasitarė komandai apie šlapias pėdas, o sparčių žingsniu ėjo pirmyn paskui žygio vadovą.
Dalyviai žygiuodami pelke išvydo gausybę mažų ežerėlių, kuriais Aukštumalos pelkė yra turtingiausia Lietuvoje. Mokslininkai suskaičiuoja daugiau nei 300 ežerėlių. Antrinės kilmės vandens telkiniai – būtent Vakarų Lietuvos aukštapelkėms būdingas bruožas. Susipažino ir su kitais išskirtiniais šio unikalaus kraštovaizdžio bruožais. Ši pelkė, kaip ir visa Nemuno deltos regioninio parko teritorija, yra įrašyta į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų ir NATURA 2000 saugomų teritorijų sąrašus.
Žygio vedliai, taip pat ir projekto metu paruošti gamtos gidai, jų buvo keturi, tai Nemuno deltos regioninio parko direkcijos ir Lietuvos gamtos fondo specialistai, parodė žygeiviams projekto LIFE AUKSTUMALA LIFE12 NAT/LT/000965 vykdomus darbus siekiant Aukštumalos telmologiniame draustinyje atkurti ir palaikyti tinkamą Europinės svarbos buveinių Aktyvių aukštapelkių būklę. Tikslui pasiekti tvenkiami aukštapelkę sausinantys senieji bareliai ir magistraliniais grioviai, 100 ha plote iškertama ir pašalinama aukštapelkėms nebūdinga sumedėjusi augaliją. Aplankėme aukštapelkės pietinę ribą, kurioje siekiant sumažinti vandens lygio svyravimą 2007 metais buvo įrengtas 1 km plastikinis užtvaras prie 7a ir 8a durpių kasimo laukų, bei degradavusios aukštapelkės 9a durpių lauką, kurio magistraliniai grioviai užtvenkti beržo fanera. Aktyvios aukštapelkės teritorijoje žygeiviai pamatė geriausios būklės augalus kupstines kūlinges, bei gausius kiminynus. Daugelis susidomėjo gailių specifiniu kvapu ir viržynais.
Praėjus visą pelkių žygį, pelkių žinovus, Nemuno deltos regioninio parko direkcija apdovanojo prizais, visi buvo vaišinami arbata, sausainiais bei ypatinga žirnių koše. Po diskusijų ir vaišių kas namo išskubėjo, kas į užgavenes Ventėje pasigrožėti Kuršių mariomis, o kas stebėti potvynio kelyje į Rusnę.
