Pasaulinės svarbos medicinos technologija taikoma ir Lietuvoje: kodėl tyrimas pasiekiamas ne visiems?
Aukščiausius Vakarų Europos standartus atitinkanti radiologinė ligų diagnostika Lietuvoje susiduria su iššūkiais. Naujausios technologijos neretai padeda nustatyti daug tikslesnę ligos diagnozę. Deja, jų naudą jaučia ne visi. Lietuvoje gydymo įstaigos negali pačios pasigaminti kai kurių reikiamų komponentų. Dėl jų stygiaus pažangiausi tyrimai visoje šalyje atliekami tik šiek tiek daugiau nei tūkstančiui pacientų per metus, nors poreikis – kelis kartus didesnis.
Proveržis diagnozuojant ligas
Naujausias pozitronų emisinės tomografijos (PET) tyrimas tapo revoliucingu proveržiu diagnozuojant daugelį sunkių ligų, ypač – onkologijoje. Taikant kartu su kompiuterine tomografija (KT), tyrimas kai kuriais atvejais padeda nustatyti onkologinę ligą net iki 40 proc. tiksliau. „Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų prognozė priklauso nuo ligos diagnostikos ankstyvumo ir tikslumo. PET yra viena iš tiksliausių ir sparčiausiai tobulėjančių šiuolaikinių radiologinių tyrimų metodikų, kuri turi reikšmingos įtakos diagnozuojant, nustatant ligos stadiją, stebint gydymą ir laiku nustatant ligos atkrytį“, – teigė Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė.
Vakarų Europoje šis radiologinės diagnostikos metodas plačiai paplitęs, o Lietuvoje jis kasmet pagelbsti vos 1, 2 tūkst. pacientų.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto Radiologijos klinikos gydytojo radiologo Tomo Budrio, šiuolaikinė radiologija šiandien nebeatsiejama ne tik nuo onkologijos, bet tampa vis svarbesnė beveik visose kitose medicinos srityse. Radiologiniai medicinos tyrimai atliekami ir skubiai diagnozuojant sudėtingus kaulų lūžius, ir tiriant skirtingų lokalizacijų navikų metabolizmą.
Tačiau moderniausi PET tyrimai Lietuvoje atliekami net keliolika kartų rečiau, nei Vakarų Europoje. Taip yra dėl to, jog Lietuvoje neturime specialaus dalelių greitintuvo – ciklotrono, galinčio gaminti radioaktyvų preparatą, būtiną PET tyrimui. Iki šiol šį radioaktyvų preparatą tenka pirkti iš užsienio valstybių, dėl to galimybės taikyti PET Lietuvos gyventojams – ribotos, o procedūros kaina – labai didelė.
Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovės E. Juozaitytės teigimu, užsienyje perkamo radioaktyvaus preparato diagnozuojant kai kurias onkologines ligas nepakanka, dėl to mūsų pacientams PET tyrimus kartais tenka atlikti kitose šalyse. Dažniausiai tai ligoniai, kuriems diagnozuojami galvos smegenų, prostatos, neuroendokrininiai ir kitų rūšių navikai.
Lietuva pajėgi turėti modernią technologiją
2017 metais Lietuva oficialiai tapo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) nare ir partnere, taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Tarptautinės atominės energetikos agentūra (TATENA). „Šis bendradarbiavimas Lietuvai yra itin svarbus, kadangi specialistams atsiranda galimybės tobulintis didelę patirtį turinčiose užsienio mokslo laboratorijose, rengti mokslines publikacijas. Taip pat gerinamas regiono, kaip atominės medicinos lyderio, įvaizdis“, – teigė gydytojas radiologas T. Budrys.
Mūsų šalies gydytojai radiologai, dirbantys su moderniausia įranga, patirtimi, žiniomis ir gebėjimais nenusileidžia užsienyje dirbantiems šios srities specialistams. Europos medicinos kontekste Lietuva – pastebima, o užsienio šalys noriai bendradarbiauja.
Nuo 2012 metų Kauno klinikose veikia vienas pažangiausių Baltijos šalyse Radiologijos diagnostikos centrų, visame regione pasižymintis diagnostikos galimybėmis. Tais pačiais metais jame pirmą kartą Lietuvoje atliktas PET tyrimas, o 2016 metais jis pritaikytas nustatant epilepsiją.
„Šiuo metu mes galime matyti ne tik audinių struktūrą, bet ir jų funkciją. Štai branduolinėje medicinoje atliekama inkstų scintigrafija leidžia realiu laiku stebėti inksto darbą ir jo pažeidimus, įvertinti visus organo veiklos rodiklius. Pozitronų emisinės tomografijos (PET) tyrimas padeda atpažinti navikus pagal jų metabolizmą, o magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) dėka galime nustatyti ne tik jau išemijos pažeistą smegenų vietą, bet ir tą, kuriai dar tik gresia pažeidimo pavojus“, – apie centro diagnostikos galimybes pasakojo gydytojas radiologas T. Budrys.
Radiologijos diagnostikos centras patrauklus ne tik užsienio partneriams, bet ir geriausiems Lietuvos specialistams. Tai geidžiama rezidentūros bazė, į kurią mokytis suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos, dauguma jaunų specialistų po rezidentūros pasilieka dirbti Kauno klinikose. Tam turi įtakos didelis įdirbis radiologijoje, turima moderni bazė ir patogi infrastruktūra.
Šiuo metu bazėje vykdomi du dideli moksliniai tyrimai, aprėpiantys radiologijos, neurologijos, onkologijos ir kraujotakos sritis.
Kadangi Lietuvoje yra puikios sąlygos taikyti naujausias radiologinės diagnostikos technologijas, šios srities LSMU ir Kauno klinikų specialistai jau svarsto galimybes, ar nevertėtų moderniam PET tyrimui būtiną radioaktyvų preparatą pradėti gaminti patiems. „Tai būtų didelis proveržis onkologinių ligų diagnostikoje ir turėtų reikšmės pacientų išgyvenamumui ir gyvenimo kokybei“, – konstatavo Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. E. Juozaitytė.
