„Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ projekto rėmimo banga ritasi link Šilutės

Skulptorius Gediminas Radzevičius lankėsi pas Šilutės rajono savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį. Susitikimo metu menininkas pristatė idėją – „Lietos“ labdaros fondas sumanė sukurti monumentalų paminklinį simbolį –„Pasaulio Lietuvių vienybės karūna“, kuris išreikštų pasaulio lietuvių vienybę ir susitelkimą Lietuvos – savo protėvių žemės – labui. 2018 metais, minint Valstybės atkūrimo šimtmetį, planuojama Vilniaus kaimynystėje, „Europos parke“ pastatyti skulptūrų kompoziciją.

Skulptorius Gediminas Radzevičius turi idėją suburti Lietuvą ir be valstybės lėšų pastatyti monumentą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Su projektą garsinančiais koncertais jis jau apvažiavo daug Lietuvos miestų ir miestelių, koncertų metu sulaukiama paramos. Jo nuomone, svarbu, kad 2018 metų vasario mėnesio 16-oji būtų paminėta ne tik Seimo rūmuose ir Prezidentūroje, o mūsų atmintyje apsigyventų kaip visos Tautos šventė su išliekamaisiais simboliais, idant būsimos lietuvių kartos jaustų priedermę saugoti savo valstybę kaip Tautos išlikimo garantą.

Monumentas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ – tai vienas iš numatomų ilgalaikių simbolių, skirtas skatinti viso pasaulio lietuvius stiprinti tautos vienybę, įamžinant tai konkrečiame vaizdinyje. Gediminas Radzevičius įvardino, kad projektui įgyvendinti reikėtų apie 1 mln. eurų.Kadangi šis monumentas skirtas pasaulio lietuvių, gyvenančių Lietuvoje ir už jos ribų vienybei stiprinti, tautos sutelktumo idėjai išreikšti, nutarta, kad jos statyme turėtų galimybę dalyvauti visa tauta, norinti prisidėti konkrečiu savo indėliu. Tariamasi su įtakingų visuomeninių organizacijų vadovais, kad jie ne tik patys prisidėtų prie projekto įgyvendinimo, bet tai padaryti paragintų ir savo organizacijos narius. Įgyvendinant tą idėją, pirmiausia turi pasireikšti žmogus individas, savarankiškai priimantis sprendimą: statyti ar nestatyti, prisidėti ar neprisidėti prie vienokio ar kitokio sumanymo. Tokie dalykai turi būti grįsti savanoriškumo pagrindu.

Gvildenant tautos vienybės idėją, nutarta kelti simbolinę lėšų rinkimo „bangą“, kuri jau prasidėjo nuo Neringos. Ši banga per marias nusiris iki Biržų, o paskui per jūras iki Čikagos. Yra išdrožta pereinama ąžuolinė Krivūlė, kuri reiškia žinią apie projektą. Miestas, priėmęs ją, įsipareigoja pagal galimybes paremti projektą lėšomis ir padėti „Lietos“ labdaros fondui suorganizuoti specialius renginius tame mieste, skirtus lėšų rinkimui. Projektą parėmusių miestų pavadinimai bus išdrožti Krivūlės kote.

Krivūlę jau priėmė Neringa, Kretinga, Klaipėda, Kūlupėnai, Gargždai, Palanga, Plateliai, Šilalė, Tauragė, Gelgaudiškis. Toliau laukia Skuodas, Plungė, Rietavas, Šilutė, Pagėgiai, Jurbarkas. Judama link Šilutės.

Nors ,,Krivūlė“ Šilutės miestui bus įteikta balandžio 21 d., bet pirmasis šilutiškių supažindinimas su ,,Vienybės karūnos“ projektu įvyks jau kovo 16 dieną Šilutės kultūros centre, per Mariaus Jampolskio ir Irūnos Puzaraitės koncertą. Pradžioje bus demonstruojamas filmas apie projektą, o pertraukos metu bus platinami simboliniai paramos lakštai ,,Lietai“.

Dar yra išleisti atminimo lakštai „Lietus“, kuriuos galima įsigyti renginių metu. Renginiuose yra demonstruojamas filmas, pasakojantis apie projekto idėją. Po pristatymo vyksta koncertai, juose dalyvauja žymūs Lietuvos atlikėjai, tokiu būdu sutikę prisidėti prie lėšų rinkimo akcijos. Renginių metu surinktos lėšos skiriamos monumento statybai.

Kiekvienas, norintis prisidėti prie šio projekto, gali pervesti lėšų į „Lietos“ fondo specialią sąskaitą. Nepriklausomai nuo pervestos sumos dydžio, aukotojo vardas ir pavardė bus skelbiami „Lietos“ fondo interneto svetainėje. Daugiau informacijos apie projektą rasite tinklalapyje http://www.lietosfondas.lt/  Projekto lėšų kaupimo sąskaita: SEB banke, banko kodas 70440, Gedimino skyrius, LT-01103 Vilnius, Gedimino pr. 12, a.s. LT25 7044 0600 0768 5540 monumentui „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“.

IDĖJA. Skulptorius persiuntė vieną interviu, kuriame dalinasi sumanymo idėja. „Svarbu, kad monumentas bus statomas ne plynoje vietoje, o lankymui pritaikytoje infrastruktūroje. Juolab, kad Europos parkas savo žinomumu jau seniai peržengė Lietuvos ribas.

Karūna vizualiai ir „teritoriškai“ atsiskirs nuo skulptūrų parko. Sklypas monumentui gautas nemokamai. Monumente nemažai į vieną visumą sujungtų simbolių, kuriuos menininkas stengėsi rinktis universalius, kurie atitiktų indoeuropiečių kultūros senovinių baltiškų tradicijų ir krikščionybės dvasią. Visa monumento kompozicija iškils apvalioje, miško apjuostoje aikštėje. Ką lietuviui reiškia miškas, manau, aiškinti nereikia. Apskritimas ne tik baltiškoje, bet ir krikščioniškoje kultūroje laikomas apsaugos nuo blogio simboliu. Įėjimas į aikštę ves pro Gedimino stulpus, primenančius vartus, su eilute iš Lietuvos himno „Vardan tos Lietuvos“. Kitoje arkos pusėje esantis užrašas „Vienybė težydi“ – simbolinis palinkėjimas išeinantiesiems iš tos aikštės. Už vartų bus iš lauko akmenų grįstas takas, jam akmenis planuoju atvežti ne tik iš visų Lietuvos regionų, bet ir iš Prūsijos, Latvijos. Rato kairėje ant pilkapius primenančių supiltų žemės sanpilų stovės didžiuliai rieduliai su metalinėmis kaltinėmis saulutėmis ir užrašais, skirtais svarbiausiems istoriniams įvykiams atminti. Tai Durbės, Saulės, Žalgirio, Oršos ir kiti mūšiai, sukilėlių, partizanų kovos, Kovo 11-osios aktas. Tuose rieduliuose bus iškalti ir istoriškai žinomų tų įvykių dalyvių vardai. Numatoma statyti riedulį ir šiuolaikiniams kultūros, mokslo, sporto laimėjimams įamžinti. Kairėje rato pusėje tarp riedulių stovės ir apžvalgos bokštas-varpinė su pasaulio lietuvių vienybės varpu, kurio garsai valys erdvę virš Lietuvos nuo visokio blogio. Arkos dešinėje stovės rieduliai su miestų, parėmusių šį projektą, pavadinimais. Bus iškaltos ir didžiausių, aktyviausių rėmėjų pavardės. Toliau bus įrengta vieta su scena įvairiems renginiams.  Centrinėje monumento kompozicijos dalyje stovės „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Ją sudarys aštuoni ratu stovintys apvaliai iš lauko akmenų išmūryti stulpai, simbolizuojantys pasaulio kryptis. Kolonos stovės ratu, aplink jas išgrįstas grindinys su  „Karūnoje“ esančiais aštuoniais takais, vedančiais link  pakylėjimo centre išmūryto ugniakuro. Vaizdas iš viršaus simboliškai primena Rėdos (tvarkos) ratą, kuris yra universalus ženklas, kilęs iš archaiškojo pasaulio modelio, įprasminančio laiko ir erdvės struktūras Lietuvos padangėje. Pakylėjimas – tai simbolinis piliakalnio elementas, jo viršūnėje stovintis ugniakuras bus apeiginei ugniai uždegti, kuri yra svarbiausias akcentas, įprasminantis vienybės ryšį tarp šiapus ir anapus. Aštuoniakampis ženklas rate, žymintis visas pasaulio šalis, buvo naudojamas ne tik senovės lietuvių, bet ir naujausių laikų krikščioniškoje bažnytinėje architektūroje. Pvz., šoninių Vilniaus arkikatedros koplyčių viršus užsibaigia simboliniu dangaus skliautu su aštuoniomis kolonomis aplink jį. Tai rodo mūsų senovinio tikėjimo simbolių ir krikščionybės ištakų bendrumą. Tarp kolonų bus aštuoni centre tarpusavyje sujungti metaliniai skliautai, simbolizuojantys dangų, o tarp jų – simbolinis Žemės rutulys. Virš jo skries senovinis Vytis, – jis kartu bus ir vėjarodis, o pagal senovę – tai apsauga nuo viso blogio: pučiant priešingam vėjui – suks kalaviją į vėjo pusę liepdamas: „Sustokit!“ Koriuose tarp skliautų esantys akmenėliai simbolizuos kiekvieno įnašą į Lietuvos valstybės kūrimą: koriai primena bites, o bitės – vienybės simbolis.“