Pasikeitimai dėl didžiausio leidžiamo cinko kiekio gyvūnų pašaruose

Mikroelementas cinkas yra būtinas visiems gyvūnams, jis įeina į tam tikrų baltymų sudėtį ir turi įtakos beveik visiems ląstelėse vykstantiems procesams, ypač tiems, kurie susiję su vystymusi ir augimu. Trūkstant cinko, sutrinka gyvūnų reprodukcinės savybės, jie liesėja, lėtai auga, kiaulėms ir galvijams gali vystytis parakeratozė, paukščių plunksnos tampa trapios, pakinta kaulų forma, šunims pasireiškia odos ligos, imuninis nepakankamumas.

Naminiai gyvūnai pakankamai gerai toleruoja didesnius cinko kiekius pašaruose, tačiau medžiagų apykaitos procese cinkas konkuruoja su kitais mikroelementais, tokiais kaip varis ir geležis, tuo būdu cinko perteklius silpnina imunitetą ir turi neigiamą įtaka mažo ir didelio tankio lipoproteinų santykiui. Kiaulės ir paukščiai pasižymi didesne tolerancija cinkui, nei galvijai.

Įprastai, gyvūnų organizmas pasisavina tokį cinko kiekį, kuris jam reikalingas. Perteklinis šio mikroelemento kiekis pasišalina iš gyvūnų organizmo kartu su virškinimo trakto turiniu. Tręšiant mėšlu laukus, cinkas kaupiasi dirvožemyje ir vandenyje. Dėl pramonės veiklos, įskaitant gyvulininkystę, daugelyje ES valstybių cinko kiekis aplinkoje yra smarkiai padidėjęs ir teršia gruntinius bei paviršinius vandenis. Būtent todėl cinko naudojimas gyvulininkystėje yra stipriai reglamentuojamas.

Dėl baktericidinio poveikio žarnyne, kai kurie ūkininkai cinką linkę naudoti kaip alternatyvą antibiotikams. Didelės pašarų priedo – cinko dozės (1 000 – 3 000 mg/kg pašaro) su pašaru duodamos atjunkomiems paršeliams nuo viduriavimo (prevenciniais ar terapiniais tikslais) ar produktyvumui gerinti. Deja, tokia praktika Europos Sąjungoje nėra legali, cinkui yra nustatytas didžiausias leidžiamas kiekis visaverčiuose pašaruose. Pagal galiojančius reikalavimus (2016 m. liepos 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1095 (OL L 182, 2016 7 7, p. 7)), maksimalus cinko kiekis visaverčiuose pašaruose paršeliams, paršavedėms, triušiams ir žuvims (išskyrus lašišines) – 150 mg/kg, lašišinėms žuvims – 180 mg/kg, šunims ir katėms – 200 mg/kg, kitiems gyvūnams – 120 mg/kg.

Reikia pabrėžti, kad aukščiau išvardinti didžiausi leidžiami cinko kiekiai įsigaliojo nuo 2016 m. liepos 27 d. Didžiausias leidžiamas cinko kiekis buvo sumažintas penimų kiaulių, avių, ožkų, arklių, galvijų pašaruose (nuo 150 mg/kg iki 120 mg/kg), šunų ir kačių pašaruose (nuo 250 mg/kg iki 200 mg/kg), lašišinių žuvų pašaruose (nuo 200 mg/kg iki 180 mg/kg), kitų žuvų pašaruose (nuo 200 mg/kg iki 150 mg/kg), pieno pakaitaluose veršeliams (nuo 200 mg/kg iki 180 mg/kg). Taikant naujus reikalavimus, pašarų gamintojai ir ūkiai, gaminantys pašarus savo reikmėms, turėtų peržiūrėti gaminamų pašarų sudėtį, kad pašaruose nebūtų viršytas didžiausias leidžiamas cinko kiekis.

Kad pašarų gamintojai ir ūkiai spėtų prisitaikyti prie pakitusio reglamentavimo, teisiniuose pakeitimuose buvo numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės. Šios priemonės numato, kad anksčiau galioję didžiausi leidžiamo cinko kiekiai, yra leidžiami iki 2017 m. liepos 27 d. pagamintuose ir paženklintuose kombinuotuosiuose pašaruose.

Nuo 2017 m. liepos 27 d. gaminant pašarą bus privaloma laikytis naujų reikalavimų dėl didžiausio leidžiamo cinko kiekio pašaruose.