Pasikeitusi gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka priėmimui į darželius ir mokyklas įtakos neturės
2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pasikeitimams, dalis asmenų Klaipėdos mieste deklaravusiųjų savo gyvenamąją vietą Klaipėdos savivaldybėje (Liepų g. 11) per pusmetį turės pateikti dokumentus apie faktinę savo gyvenamąją vietą. Pasikeitus teisės aktams dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, yra nustatytas baigtinis asmenų, kurie gali būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčiųjų asmenų apskaitą, sąrašas. Į jį patenka:
- Benamiai (benamio sąvoka yra apibrėžta teisės aktuose),
- Asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie išleidžiami iš vaikų globos institucijos;
- Asmenys, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės;
- Asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, visą buvimo šiose įstaigose laikotarpį;
- Nepilnamečiai asmenys, į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą gali būti įtraukti tik tada, jei abu nepilnamečio tėvai (įtėviai) yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą arba kito iš tėvų ( įtėvių) nėra.
Visi minėti asmenys į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukiami tik 6 mėnesių laikotarpiui (anksčiau buvo neterminuotai). Jei praėjus 6 mėnesių laikotarpiui asmuo vis dar tenkina įstatymo nustatytas įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą sąlygas, jis privalo deklaravimo įstaigai pateikti naują prašymą įtraukti į šią apskaitą.
Klaipėdos mieste yra 13 tūkst. asmenų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Visi jie privalo nustatyta tvarka per 6 mėnesius deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
Didžioji dalis minėtų asmenų tokias deklaracijas buvo pateikę iš ekonominių paskatų, nes vaikai lanko uostamiesčio mokyklas arba ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Toks deklaravimas, nors ir formalus, buvo palankus ir ne Klaipėdos gyventojams, kurie pageidavo savo vaikus leisti į uostamiesčio švietimo įstaigas, nors realiai gyvena Klaipėdos rajono savivaldybėje.
Anot, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, pasikeitusi gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka, priėmimui į darželius ir mokyklas įtakos neturės. Vaikai, kurie iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo jau lankė Klaipėdos ugdymo įstaigas, tačiau įsigaliojus naujai gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkai, jų tėvai deklaruos savo gyvenamąją vietą ne Klaipėdos mieste, ir toliau galės lankyti tas pačias įstaigas, tik Klaipėdos miestui pagal susitarimą su Klaipėdos rajono savivaldybe bus padengtos išlaidos.
Asmenys, kurie nuomojasi gyvenamąsias patalpas, galės deklaruoti savo gyvenamąją vietą tose patalpose, vietoje patalpų savininko sutikimo pateikdami notaro nepatvirtintą nuomos ar panaudos sutartį, įmonės ar įstaigos išduotas raštą, patvirtinanti teisę apsigyventi įmonei (įstaigai) priklausančioje patalpoje nurodytu adresu, apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį.
Gyvenamosios patalpos savininkas gali nurodyti datą iki kurios leidžia gyventi asmeniui jam priklausančiame būste. Nurodomas terminas negali būti trumpesnis negu vienas mėnuo. Mažiausias naudingasis būsto plotas asmeniui, būste deklaravusiam gyvenamąją vietą, turi būti ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai. Jei pastato plotas yra nepakankamas, deklaracija nepriimama. Deklaruojant nepilnamečius, naudingo patalpos ploto reikalavimas netaikomas.
