Pasirašytas memorandumas dėl mažiau ūkininkavimui palankių vietovių žemėlapio
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininku Juozu Baubliu ir pasirašė memorandumą dėl vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, Lietuvoje žemėlapio.
Šiuo memorandumu siekiama, kad į mažiau ūkininkavimui palankių vietovių žemėlapį būtų įtrauktos seniūnijos, kurių vidutinis žemės našumo balas mažesnis nei 32. Tiesa, šiam pasiūlymui dar turi pritarti Europos Komisija.
Nuo 2018 metų teks praktiškai įgyvendinti ES priimtą vieningą metodiką, pagal kurią nustatoma, kokios vietovės yra nepalankios ūkininkavimui. Iki tol kiekviena valstybė narė galėjo vadovautis savo nustatytais šių vietovių atrankos kriterijais.
Lietuvoje, sudarant naująjį žemėlapį, taikomi 5 biofizikiniai kriterijai iš 8 galimų: klimatas (žema temperatūra), dirvožemio tekstūra, dirvožemio drenažas, paviršiaus nuolydis ir dirvožemio cheminės savybės. Vadovaujantis metodika yra laikoma, jog vietovėje esama didelių gamtinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 60 proc. žemės ūkio paskirties žemės ploto seniūnijoje atitinka bent vieną iš pirmiau įvardytų kriterijų. Vietovės turi atitikti ne tik biofizikinius, bet ir ekonominius kriterijus.
Nepalankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrę ūkininkai be tiesioginių išmokų papildomai gauna kompensacines išmokas už deklaruotą plotą ir pagal Kaimo plėtros programą. Visgi, ES patvirtinus naujus kriterijus, žemėlapyje nebeliktų kai kurių seniūnijų. Tai reiškia, kad jos daugiau negalėtų pasinaudoti šia parama. Memorandumo organizatoriai siekia, kad 22 seniūnijos išsaugotų savo statusą ir būtų įtrauktos į naująjį žemėlapį, argumentuojant žemesniu nei vidutiniu šalyje žemės našumo balu jose.
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija memorandumu įsipareigoja aktyviai bendradarbiauti su žemės ūkio ministerija, vystant konstruktyvų dialogą, kad žemėlapis būtų kuo objektyvesnis ir atitiktų Lietuvos ūkininkų interesus.
