Pasirašytas trišalis susitarimas, kuriuo siekiama skatinti kūrybines industrijas: Lietuva gali uždirbti iš kultūros
Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Inovacijų agentūra pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo kūrybinių industrijų srityje yra didelis žingsnis į priekį. Anot jo, tai Lietuvai leis daugiau uždirbti iš kūrybinio sektoriaus.
„Susitarimas parodo, kad valstybės institucijos gali bendradarbiauti, suvokdamos ne tik savo sritis, bet ir tikslus, kuriuos reikia pasiekti. Gal Kultūros ministerijoje ir yra neįprasta kalbėti apie verslumą, pelną, tačiau labai džiaugiuosi, kad pavyksta perlaužti šį stereotipą. Ekonomikai daro įtaką kūrybinis sektorius, kultūrinis verslumas“, – ketvirtadienį po trišalio susitarimo pasirašymo žurnalistams teigė S. Kairys.
„Šis (kūrybinės ekonomikos – ELTA) sektorius greitai ir lengvai integruoja į darbo rinką jaunus žmones, yra patrauklus, augantis, tačiau dėmesio jam reikia. Norime skatinti eksportą, tarptautiškumą ir investuotojų pritraukimą“, – aiškino jis.
Investicijas skatinti padės Inovacijų agentūra
Ministro teigimu, siekiant kūrybinės ekonomikos sektoriaus augimo, buvo būtina rasti tam aiškų instrumentą.
„Nepakanka vienos ministerijos pastangų, reikia labai aiškaus instrumento, per kurį galėtume investuoti į šį sektorių, tiek visomis kitomis priemonėmis jį skatinti. Šiuo atveju tai yra Inovacijų agentūra“, – pažymėjo S. Kairys, pridurdamas, kad ši įstaiga bus atsakinga už 2025 metais ketinamą steigti analitikos ir paslaugų centrą „ArtTech Hub“.
Anot Inovacijų agentūros direktorės Romualdos Stragienės, „ArtTech Hub“ visiems kūrybinių industrijų atstovams pateiks „receptą“, kaip komercializuoti turimą idėją.
Trišalį susitarimą taip pat pasirašiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aiškino, kad Inovacijų agentūros paslaugomis galės naudotis kiekvienas kūrybinių industrijų atstovas.
„Kūrybines industrijas sujungianti idėja gali generuoti ne tik vertę, kaip kūrinys, bet ir pelną. Inovacijų agentūra iš esmės dirba su tokiomis bendrovėmis ir kūrybingais žmonėmis. Tai yra konsultacijos verslo pradžiai dėl finansavimo gavimo, investicijų pritraukimo“, – žurnalistams pasakojo A. Armonaitė.
„Norime, kad Lietuva daugiau parduotų ir uždirbtų iš kultūros. (…) Lietuviška kultūra gali būti dar labiau eksportuojama ir pristatoma pasauliui“, – pridūrė ji.
Potencialas kūrybinių industrijų srityje
Pasak ministrės, Lietuva gali tapti ryškia kūrybinių industrijų sektoriaus žemėlapyje.
„Viena iš vizijų, svajonių yra turėti laisvą ekonominę zoną kūrybinėms industrijoms, kino ar realybės šou filmavimui. Tokių vietų Europoje yra, tačiau čia, regione, norėtųsi, kad būtent Vilnius arba Kaunas būtų tas centras. (…) Ar toks etapas bus įdomus ateities politikams, pamatysime netrukus“, – pabrėžė A. Armonaitė.
Tam, kad Lietuva šioje srityje turi potencialo antrino ir Inovacijų agentūros direktorė.
„Investicijas reikia dėti ten, kur yra potencialas. Kūrybinėse industrijose mes tikrai matome labai didelį potencialą ir mažai rizikos“, – renginyje sakė R. Stragienė.
Rugsėjo pabaigoje Ministrų kabinetas nusprendė sukurti kultūros sektoriaus statistikos duomenų rinkimo ir analizės sistemą, kuri parodys šios srities indėlį į Lietuvos ekonomiką.
Vyriausybė pavedė Valstybinę duomenų agentūrai ir Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai rinkti oficialią kultūros statistiką, kuri bus naudojama formuojant šalies kultūros politiką.
Kultūros ministerija nurodė, kad patobulinta statistika atspindės kur kas reikšmingesnį kultūros ir kūrybinių industrijų indėlį į Lietuvos ekonomiką.
