Pasirūpinkite savo tėčiais ir priminkite pasitikrinti sveikatą
Artėjant Tėvo dienai Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kaip svarbu visiems vyrams laiku apsilankyti pas gydytoją ir išsitirti dėl prostatos vėžio, taip apsaugant save ir savo šeimas nuo liūdnų pasekmių ateityje.
Kam ir kaip dažnai reikia tirtis dėl prostatos vėžio
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų, o tuo atveju, jeigu šia liga sirgo jų tėvai ar broliai – nuo 45 metų. Vyrai, esantys rizikos grupėje, apsilankyti pas šeimos gydytoją ir pasitikrinti dėl prostatos vėžio gali kas dvejus metus.
Jei vyras nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, skirs tyrimus ar, prireikus, išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
„Prevencinės programos vykdomos siekiant diagnozuoti ligą ankstyvojoje stadijoje, kurioje ji yra lengvai pagydoma. Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – tik vyrams skirta prevencinė programa. Suteikti visą informaciją apie galimybes dalyvauti programoje ir supažindinti su tyrimų eiga turi šeimos gydytojas”, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Jurgita Grigarienė.
Kasmet minėtoje programoje dalyvauja vis daugiau vyrų. 2015 m. dėl prostatos vėžio pasitikrino daugiau nei 115 tūkst. vyrų, t. y. 6 proc. daugiau nei 2014 m.
Gyventojams svarbu žinoti, kad bet koks reikalavimas sumokėti už biopsines adatas ar kitas tyrimams atlikti reikiamas medicinines priemones yra neteisėtas. Už paslaugas, kurios suteikiamos pagal prevencines programas, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustajam žmogui iš savo kišenės mokėti nereikia. Šios paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Kokie tyrimai atliekami
Prostatos vėžio tyrimai atliekami paimant kraujo mėginį. Šis tyrimas parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį kraujyje. Jeigu tyrimo atsakymas geras, vadinasi pacientas sveikas, o jeigu tyrimo atsakymas rodo padidėjusį PSA kiekį kraujyje, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą diagnozei patikslinti.
Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos viceprezidento Gedimino Žižio, padidėjęs PSA kiekis dar nereiškia, kad vyras serga prostatos vėžiu. Jeigu atliktas kraujo mėginio tyrimas parodo padidėjusį PSA kiekį, tuomet pacientą konsultuoja ir papildomus tyrimus skiria gydytojas urologas. Tik atlikus papildomus tyrimus, gali būti nustatyta tiksli diagnozė. PSA kiekis kraujyje gali padidėti dėl infekcinių susirgimų, prostatito, išvešėjusios prostatos arba prostatos vėžio. Nustačius ligą pradedas gydymas, kurio efektyvumas priklauso nuo to, kaip stipriai liga yra progresavusi.
Padidėjęs PSA kiekis kraujyje kasmet nustatomas apie 10 proc. išsityrusių vyrų.
„Prostatos vėžys klastingas tuo, kad dažniausiai vystosi gana lėtai, todėl simptomų vyras gali nejusti keletą metų. Jie pasireiškia ligai jau pažengus. Navikui augant, vyras pradeda dažniau šlapintis (kartais su krauju), jausti skausmą, nuolatinį diskomforto jausmą ir kt. Vėliau gali atsirasti ir kitų sveikatos problemų. Todėl svarbu aptikti ligą ir pradėti ją gydyti kiek įmanoma anksčiau”, – sako G. Žižys.
Lietuvoje PSDF lėšomis yra finansuojamos 6 prevencinės programos. Pagal šias programas atitinkamo amžiaus sulaukę žmonės gali išsitirti dėl gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, bei padengti vaikų krūminius dantis silantais – specialia apsauga nuo ėduonies.
