Pasitarime dėl Gargždų miesto ribų keitimo plano ieškota gyventojams palankių sprendimų
Sausio 11 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje vyko pasitarimas dėl Gargždų miesto ribų keitimo plano. Svarbiausi klausimai – ribų keitimo planu nepatenkintų gyventojų motyvų išsiaiškinimas ir sprendimų, išspręsiančių susidariusią situaciją, paieška.
Pasitarime dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, vicemerė Rūta Cirtautaitė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Direktoriaus pavaduotojai Ligita Liutikienė ir Česlovas Banevičius, Tarybos nariai Algirdas Liaudanskis, Rasa Petrauskienė ir Dalija Šeporaitienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius, kiti atsakingi Administracijos darbuotojai, Gargždų seniūnijos seniūnas Saulius Bakšinskis, Dauparų−Kvietinių seniūnijos seniūnė Judita Čekuolienė bei keli rajono gyventojai.
Prieš kitą savaitę vyksiantų susirinkimą su gyventojais buvo aptartos kylančios problemos ir galimi jų sprendimo būdai. Kai kuriose vietovėse gyvenantys žmonės nepritaria Gargždų miesto ribų keitimui, nes tuomet jie taptų nebe kaimo, o miesto gyventojais. Didžiausios problemos dėl to kyla Saulažolių kaime Dauparų-Kvietinių seniūnijoje. Pagrindiniai motyvai, dėl kurių žmonės nenori tapti miesto gyventojais, – infrastruktūra ir didesni žemės mokesčiai. Vis dėlto pasitarimo dalyviai siūlė nepamiršti, kad Saulažolių kaimo gyventojai naudojasi miesto infrastruktūra ir turėtų būti pilietiški – nepamiršti, kad kaimynai, nors ir gyvenantys šalia esančioje gatvėje, moka daugiau už juos, o surinkti mokesčiai padeda gerinti infrastruktūrą, t. y. asfaltuoti gatves, įrengti apšvietimą. Gargžduose gatvės pradėtos asfaltuoti nuo centro ir plečiasi į pakraščius, todėl priklausymas miestui atneštų naudą ir Saulažoliškiams, kurių gatvės laikui bėgant taip pat sulauktų remonto. Taip pat pastebėta, kad Saulažolių kaimo gyventojai naudojasi miesto infrastruktūra, tačiau jų mokesčiai mažesni nei miesto gyventojų, o tai nėra socialiai teisinga.
Pristatyme ne kartą priminta, kad miesto ribų keitimo planas – preliminarus, dėl jo dar bus diskutuojama ir į gyventojų nuomonę bus atsižvelgiama, nes šis planas rengtas dėl pačių gyventojų, kad jų sklypai nebūtų dviejose seniūnijose, o tokios gatvės kaip Užuovėjos ar Kvietinių priklausytų vienai Gargždų seniūnijai. Šiuo metu jos padalintos į dvi dalis ir pusė jų priklauso Dauparų−Kvietinių seniūnijai.
Diskusijoje svarstytos galimybės prie Gargždų miesto prijungtiems gyventojams taikyti adaptacinį laikotarpį ir tam tikrą laiką, pavyzdžiui, 3 metus, mokėti nepadidintus mokesčius. Išgirstas ir gyventojų pasiūlymas dėl Minijos slėnio prijungimo prie Gargždų miesto, taip miesto ribą brėžiant pagal gamtinius riboženklius.
Kitą savaitę vyks susitikimas su gyventojais, kuriame ir toliau bus diskutuojama dėl Gargždų miesto ribų plano keitimo, siekiama rasti visiems priimtinus sprendimus ir bus stengiamasi atsakyti į gyventojams kylančius klausimus.