Pasiutligė – reta, bet mirtina liga

Vykdant pasiutligės epidemiologinę priežiūrą Marijampolės apskrities teritorijoje pastebima, kad pagal daugiametę tendenciją, nukentėjusių nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų asmenų skaičius padidėja atšilus orams, kuomet lauke dažniau ir ilgiau būna ne tik vaikai, suaugę, bet ir be priežiūros neatsakingų šeimininkų išleidžiami augintiniai ar benamiai gyvūnai. Kontakto su gyvūnu pasekmės įvairios: apkandžiojimas, apdraskymas, apseilėjimas, rizika susirgti pasiutlige ir skiepijimas.

Nukentėjusių nuo gyvūnų asmenų skaičius Marijampolės apskrityje kiekvienais metais panašus: 2014 m. nuo gyvūnų nukentėjo ir kreipėsi medicininės pagalbos 326 asmenys, iš jų Marijampolės savivaldybėje – 111, Kalvarijos savivaldybėje – 8, Kazlų Rūdos savivaldybėje – 12 Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 132, Šakių rajono savivaldybėje – 63. Iš visų 326 besikreipusiųjų gydytojai neatmetė galimybės, kad 190 ligonių (58 proc.) galėjo turėti riziką užsikrėsti pasiutlige, arba nukentėjo nuo gyvūnų kurie nežinomi ir jiems paskyrė profilaktiką   panaudojant vakciną. Net 85 atvejai (26 proc.) iš nukentėjusių ir besikreipusių asmenų buvo vaikai iki 15 metų amžiaus. Dažniausiai medicininės pagalbos kreipėsi asmenys, nukentėję nuo šunų 262 (80 proc.), rečiau nuo 51 atvejis nuo kačių (16 proc.), pavieniai asmenys nukenčia nuo kitų naminių ir laukinių gyvūnų (žiurkės, pelės, šernai, kiaunės ir kita). Džiugu, kad nei vienu atveju nebuvo asmenų nukentėjusių nuo tikrai patvirtinto pasiutlige sergančio gyvūno. Jau 2015 m. sausio – kovo mėn. nuo gyvūnų nukentėjo ir kreipėsi medicininės pagalbos 48 asmenys, iš jų Marijampolės savivaldybėje- 18, Kalvarijos savivaldybėje – 1, Kazlų Rūdos savivaldybėje – 1, Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 12, Šakių rajono savivaldybėje – 14. Iš visų 48 besikreipusiųjų gydytojai neatmetė galimybės, kad   26 ligoniai  (54 proc.) galėjo turėti riziką užsikrėsti pasiutlige, arba nukentėjo nuo gyvūnų kurie nežinomi ir jiems paskyrė profilaktiką   panaudojant vakciną.

Pasiutligės gamtinių židinių neregistruojama

Nuo 2006 m. vykdoma laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija padėjo ženkliai sumažinti gamtinių pasiutligės židinių skaičių. 2013 m. šalyje registruotas vienas gamtinis pasiutligės židinys, kuomet Varėnos r. susirgo nepaskiepytas nuo pasiutligės šuo, 2012 m. – 5, 2011 m. – 14 pasiutligės židinių. Paskutiniaisiais metais daugiausia gyvūnų pasiutligės atvejų nustatoma rytiniame ir pietrytiniame Lietuvos pakraštyje, tad buvo manoma, kad užkratas į mūsų šalį patenka iš Baltarusijos, kurioje laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės nebuvo vykdoma. Tačiau nuo 2011 m. oralinė gyvūnų vakcinacija pradėta vykdyti visame Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, taip sumažinant tikimybę į mūsų šalį atklysti pasiutlige sergantiems gyvūnams. Nuosekliai vykdant kasmetinę laukinių gyvūnų oralinę vakcinaciją nuo pasiutligės pasiekta puikių rezultatų – 2014 m. metais gamtinių pasiutligės židinių Lietuvoje neužregistruota. 2011-2014 m. Marijampolės apskrityje gamtinių pasiutligės židinių nebuvo nustatyta.

Priemonės siekiant sumažinti nuo gyvūnų nukentėjusių asmenų skaičių:

• atsakingas gyvūno laikymas. Naminius gyvūnus privalu laikyti taip, kad jie nekeltų pavojaus aplinkiniams gyventojams – voljeruose, pririštus, tačiau užrakintose patalpose ir teritorijose gyvūnai gali būti laikomi laisvai. Lauke vedžioti šunis būtina su pavadėliu ir antsnukiu (išimtys daromos tik mažų dekoratyvinių veislių šuneliams). Būtina suprasti, kad net ir pats nepavojingiausias gyvūnas, kuris niekam nėra pakenkęs, turi būti laikomas saugiai, nes gyvenime kyla įvairių, dažnai netikėtų, situacijų, kuriose gyvūnai elgiasi neprognozuojamai, o apie viską pagalvoti yra gyvūno savininko pareiga. Apie netinkamai laikomus gyvūnus gyventojai gali pranešti seniūnijai ir policijai. Nuo gyvūno nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į policiją ir reikalauti iš gyvūno savininko atlyginti dėl sužalojimo patirtus nuostolius, o be to, gyvūno savininkui yra skiriama bauda už netinkamą gyvūno laikymą.
• asmenų svarbu savisauga. Gyventojai privalo būti budrūs, nes ir jie patys atsakingi už savo saugumą: įeinant į aptvertą kiemą, ant kurio tvoros pakabintas įspėjimas apie teritoriją saugantį šunį privalu kruopščiai įvertinti situaciją ir galimą grėsmę. Nevalia glostyti svetimų ar benamių gyvūnų, artintis prie akivaizdžiai agresyviai nusiteikusių gyvūnų, jų erzinti. Susidūrus su nepažįstamu gyvūnu reikėtų vengti staigių judesių, nebėgti, dairytis gyvūno šeimininko. Svarbu suvokti, kad eiti, lenktis, tiesti ranką link ėdančio gyvūno yra pavojinga, net jei gyvūnas yra savas. Būtina vengti artintis prie laukinių gyvūnų, atklydusių į gyvenamąsias teritorijas, ypač jei jie yra praradę savisaugos instinktą, nebijo žmonių ir naminių gyvūnų, yra agresyvūs.
• atsakingai vestis šunis į pasivaikščiojimus. Reikia nepamiršti, kad šunis viešose   vietose galima vedžiotis tik pririštus už pavadėlių, šuo privalo dėvėti antsnukį, vedžioti tik tam specialiai pritaikytose aikštelėse.

Turint omenyje, kad gamtinių pasiutligės židinių Lietuvoje nenustatoma ir kasmet yra vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, stebina tai, kad pasiutligės pokontaktinė pasiutligės imunoprofilaktika pernai paskirta 190 asmenų ir tai sudaro 58 proc. visų nukentėjusiųjų. Būtent šis faktas atspindi vis dar menką mūsų visuomenės naminių gyvūnų laikymo kultūrą.Gyvūnų laikymo taisyklės, kurias tvirtina kiekviena savivaldybė individualiai, aiškiai nurodo, kad naminių gyvūnų savininkai privalo skiepyti nuo pasiutligės savo augintinius kiekvienais metais, tačiau matyti, kad šis reikalavimas yra nevykdomas. Svarbu suprasti, kad neskiepytam gyvūnui apkandžiojus ar kitaip sužalojus asmenį, toks gyvūnas yra vertinamas kaip potenciali pasiutligės grėsmė. Jei asmuo nukenčia nuo savo ar svetimo gyvūno, tokius atveju pokontaktinė pasiutligės imunoprofilaktika gali būti neskiriama, jei informacija apie gyvūną, jo buvimo vietą ir savininką yra perduodama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai, kurioje dirbantys gydytojai veterinarai, susitarę su gyvūno savininku, stebi gyvūno būklę 14 dienų. Kadangi pasiutlige užsikrėtęs gyvūnas nugaišta per 10 dienų nuo klinikinių požymių pradžios, toks stebėjimas išsklaido abejones dėl gyvūno sveikatos ir leidžia išvengti pasiutligės vakcinos skyrimo nukentėjusiam asmeniui. Jei stebėjimo metu gyvūnas vis dėlto suserga ar nugaišta, nuketėjusiam asmeniui nevėlu paskirti pokontaktinę imunoprofilaktiką ir taip jį apsaugoti.

Trumpas priminimas apie pasiutligę

Pasiutligė (Rabies, lyssa, hydrophobia) – tai ūminė žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos liga (encefalomielitas). Pasiutlige užsikrečiama įkandus pasiutusiam gyvūnui ar kitais būdais (pvz.: įdrėskus) pasiutlige sergančio gyvūno seilėms patekus ant pažeistos odos. Inkubacinio periodo trukmė yra įvairi, dažniausiai 30-90 dienų, tačiau gali svyruoti nuo 5 dienų iki metų ir daugiau. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo įkandimo lokalizacijos (pavojingiausia galva, kaklas, veidas), pažeistos kūno vietos inervacijos, patekusio užkrato kiekio ir nukentėjusiojo amžiaus. Susirgus pasiutlige, atsiranda neurologinių simptomai ; susijaudinimas, agresija, haliucinacijos, vandens baimė, šviesos baimė, kiti pažymiai rodantys galvos smegenų ir stuburo smegenų pžeidimus, po 2-10 dienų nuo ligos pradžios ligonis nugrimzta į komą, kurios metu stebimas generalizuotas paralyžius, ypatingai aukšta temperatūra, širdies aritmija, tachikardija, galimas pneumotoraksas, trombozė, antrinės infekcijos. Liga dažniausiai baigiasi mirtimi.

Nukentėjus nuo gyvūno LABAI SVARBU :

• jei tai naminis gyvūnas, išsiaiškinti jo savininko vardą, pavardę, adresą, telefoną, kada gyvūnas paskutinį kartą skiepytas nuo pasiutligės;

• ilgai plauti žaizdą po tekančiu vandeniu su muilu, nes taip iš žaizdos pašalinami nešvarumai ir pasiutligės virusas. Kraujavimo, jei jis nėra pavojingas gyvybei, taip pat nereikėtų skubėti stabdyti – taip su tekančiu krauju iš žaizdos pasišalins virusai ir bakterijos, galintys sukelti žaizdos infekciją;
• kreiptis į gydymo įstaigą, kur bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba bei sprendžiamas klausimas dėl pasiutligės pokontaktinės imunoprofilaktikos skyrimo.

Atšilus orams daugiau laiko lauke praleidžia tiek suaugusieji, tiek vaikai, todėl padidėja kontakto su gyvūnais tikimybė. Tinkamai pasirūpinkime savo augintiniais, kad pakilios pavasarinės nuotaikos netemdytų incidentai su gyvūnais.