Paskelbti festivalio „Nepatogus kinas“ filmai – nugalėtojai

13-asis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet savo žiūrovus skatino nestatyti sienų bei permąstyti MES ir JIE ribas. Ketvirtadienio vakarą vykusioje apdovanojimų ceremonijoje tarptautinė žiuri paskelbė festivalio konkursinės programos nugalėtoją – juo tapo filmas „Juodoji motina“. Žiūroviškiausiu filmu, pelniusiu daugiausiai festivalyje besilankančių kino gerbėjų simpatijų, paskelbta dokumentika „Paskutinę akimirką“. „Nepatogus kinas“ Vilniuje tęsiasi iki spalio 20 d. ir netrukus prasidės kituose šalies miestuose.

Konkursinėje programoje žiuri narių geriausiu išrinktas režisieriaus ir garsaus gatvės kultūros fotografo Khaliko Allaho filmas „Juodoji motina“ („Black Mother“) kviečia kitaip pažvelgti į Jamaiką – atsikračius vyraujančių stereotipų ir išankstinių nuostatų.

Pasak žiuri narių, „Juodoji motina“ leidžia patirti slaptą kino jėgą. „Šį filmą sunku apibūdinti žodžiais, tai yra dvasinė kelionė, vizualinė poema, giliai išjaustas meilės laiškas, ekstazės kupina gatvės malda, polifoninė simfonija, gili asmeninė odė ir daugybė kitų dalykų tuo pačiu metu. Tačiau svarbiausia yra tai, kad šis filmas yra meilės žvilgsnis“, – sakė žiuri nariai. Prizą konkursinės programos nugalėtojui perdavė jį įsteigusios nekilnojamojo turto vystymo įmonės „CITUS“ įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Vanagas. Filmą dar galės pamatyti Vilniaus ir Panevėžio žiūrovai.

Specialaus paminėjimo prizas šiemet atiteko net dviem festivalio filmams. Žiuri nariai išskyrė įtemptą veiksmo trilerį primenantį Luke Lorentzeno filmą „Naktinė greitoji“ („Midnight Family“) apie Meksiko gatvėmis dėl iškvietimo lenktyniaujančius privačius greitosios pagalbos automobilius. Žiuri narių teigimu, šis nepatogus ir jautrus filmas, kuriame susijungia mirtys ir sandoriai, priverčia viską emociškai išgyventi kartu su filmo veikėjais, kurie desperatiškai stengiasi priimti savo geriausius ir blogiausius gyvenimo sprendimus.

Festivalio žiuri specialaus paminėjimo prizą taip pat įteikė režisierės ir žmogaus teisių ekspertės Ruken Tekes filmui „Eteris“ („Aether“), pasakojančiam apie 12 tūkst. metų istoriją skaičiuojančią gyvenvietę, kuriai gresia išnykimas dėl šalies valdžios statomos užtvankos. „Režisierė subjektyviai perteikia savo pačios jausmus, įspūdžius ir prisiminimus apie šią vietą. Gražiai nufilmuotas ir sumontuotas filmas išsiskiria savo drąsia eseistine forma ir žiūrovui palieka ilgam išliekantį įspūdį“, – komentavo žiuri nariai.

Nuo festivalio „Nepatogus kinas“ pradžios žiūrovai galėjo balsuoti už jiems labiausiai patikusį filmą. Jų vertinimas nulėmė, kad žiūroviškiausiu šiemet tapo režisieriaus Chriso Martino filmas „Paskutinę akimirką“ („Under the Wire“), pačių karo žurnalistų lūpomis pasakojantis apie tūkstančių civilių likimus vykstant karui Sirijoje. Šis filmas taip pat skirtas pagerbti šią istoriją pasauliui norėjusią papasakoti karo žurnalistę Marie Colvin, kuri iš Sirijos nebegrįžo. Filmą dar galės pamatyti Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės žiūrovai.

Konkursinės programos dalyvius vertino tarptautinė žiuri komisija: filmo „Aš turėjau svajonę“ („I Had a Dream“) režisierė Claudia Tosi, tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „CinéDOC-Tbilisi“ direktorius Artchil Khetagouri, tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Docudays“ Ukrainoje vyriausia programos sudarytoja Victoria Leshchenko ir kino prodiuserė bei Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio organizatorė Marija Razgutė.

Vilniuje ir Kaune festivalis tęsis iki savaitės pabaigos, spalio 23 d. „Nepatogus kinas“ prasidės Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje, o lapkričio 13 d. toliau keliaus per Lietuvą į Uteną, Anykščius, Marijampolę, Rokiškį, Tauragę, Biržus.

 

Apie „Nepatogų kiną“

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu dvylikoje Lietuvos miestų pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais.