Paskirstytos lėšos kultūros projektams

Paskirstytas finansavimas  iš miesto biudžeto 2016 metais Šiaulių mieste vyksiantiems kultūros projektams. Šiaulių miesto kultūros ekspertų komisijai iš viso pateiktos 102 paraiškos, kurių bendras finansavimo poreikis iš Savivaldybės biudžeto siekė beveik pusę milijono eurų.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi pateiktas iniciatyvas komisija nusprendė,  paramą  skirti 47 projektams. Ekspertai, remdamiesi kriterijais, projektams skyrė nuo 200 iki 6000 eurų sumas. Iš viso kultūrinėms 2016 metų iniciatyvoms  paskirstyta 70 tūkstančių eurų.

Pasak Šiaulių miesto Kultūros skyriaus vedėjos Dainos Kinčinaitienės, daugelį šiemet pateiktų projektų tikrai būtų verta įgyvendinti, tačiau finansavimo galimybės yra ribotos.

Vertinant pateiktus projektus prioritetai buvo skiriami:

• Projektams, skirtiems Šiaulių istorijai („Nepažįstami Šiauliai“);
• Bendriems meno ir kultūros veikėjų šiauliečių, gyvenančių užsienyje ir Lietuvoje, renginiams Šiauliuose („Grįžkit iš toli“);
• Tęstiniams didiesiems miesto festivaliams, kultūrinėms edukacijoms, eksperimentiniams kultūros projektams miesto tapatumui atskleisti (išryškinti), bendruomeniškumui skatinti, socialinei atskirčiai mažinti, inovatyvioms kultūrinėms idėjoms realizuoti („Kuriantys Šiauliai“).

Kultūros skyriaus vedėja pastebėjo, kad didžiausios sumos skirtos tradiciniams, kasmet vykstantiems penkiolikai festivalių arba festivalių – konkursų: nuo  1500 Eur iki 6000 Eur. Didžiausia suma skirta XIII tarptautiniam Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivaliui. 5000 Eur skirti Tarptautiniam graffiti meno plenerui„“Saulės pagrobimas“, skirtam Saulės mūšio 780-osioms metinėms.

Savivaldybės vadovai susilaukė nemažai klausimų, net  priekaištų iš tų projektų teikėjų, kurių projektai nebuvo paremti. Savivaldybės mero pavaduotojas Stasys Tumėnas šią situaciją pakomentavo taip:

„Noriu akcentuoti, kad kuriuos projektus finansuoti, sprendė ne administracija, meras ar jo pavaduotojai. Tai atliko autoritetinga ekspertų komisija, deleguota kūrybinių miesto sąjungų atstovų (dailininkų, muzikų, choreografų, architektų,  teatro, mokslo žmonių), kuria nepasitikėti mes neturime pagrindo. Komisija dirbo autonomiškai, o aš pats  tikėjausi, kad labiau bus paremti renginiai, projektai, skirti Saulės mūšio metams, miesto jubiliejui paminėti, tikėjausi, kad bus paremta nors kelių knygų leidyba, nes ši sritis mieste nedovanotinai apleista.  Deja, ekspertų verdiktas buvo kitoks.

Šįkart greta kitų projektų buvo paremtos ne miesto pavaldumo įstaigos: Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“, „Aušros“ muziejus, Šiaulių apskrities P. Višinskio biblioteka. Šių įstaigų iniciatyvas mes tik ir galime finansuoti per projektinę veiklą. Tai yra parodymas, kad šios institucijos yra svarbios ir reikalingos miestui. Kita vertus, reiktų diskutuoti, peržiūrėti finansavimo tvarką, prioritetus, nes sunku  su profesionalais konkuruoti  teikiant projektus  mėgėjų kolektyvams, jaunimo organizacijoms, studentų atstovams.“