Paskubomis surašytas naujas LR Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas sulaukė daug kritikos
Naujasis LR Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio turinys privertė šiose įmonėse dirbančius neįgaliuosius susivienyti (buvo įkurta nauja dirbančius neįgaliuosius vienijanti asociacija) ir susirinkti prie Seimo protestuoti, pradėjo apsvarstymų kelionę po Seimo komitetus, tarybas ir kitas įstaigas. Kelių Seimo narių iniciatyva (pagrindiniai įstatymo pakeitimo iniciatoriai – J. Džiugelis ir A. Maldeikienė) paskubomis parengtas ir į Seimą atneštas įstatymas, panašu, kad ne tik nesulaukė supratimo, bet ir buvo pripažintas kaip antikonstitucinis, prieštaraujantis jau esamiems teisės aktams. Įstatymo iniciatorių kalbos, kad niekas nesiruošia žlugdyti socialinių įmonių, jos neva bus tik pertvarkomos, yra netiesa. Pagrindinė įstatymo mintis – sustabdyti naujų įmonių kūrimąsi ir nebepriimti naujų darbuotojų iš tikslinių grupių į esamas ir naujas darbo vietas po įstatymo įsigaliojimo datos, yra ne kas kita, kaip šių įmonių laipsniškas sunaikinimas.
Įstatymo nuostatos prieštarauja LR Konstitucijai ir kitiems teisės aktams
Europos teisės departamentas 2017 m. balandžio 21 d. išvadoje pažymėjo, kad LR Socialinių įmonių įstatymo projekto nuostatos prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bet ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui.
LR Seimo nariai V. Simulik, A. Dumbrava ir A. Skardžius įstatymų nustatyta tvarka išreiškė kritišką požiūrį į šį projektą, kurio nuostatos įtvirtina neįgaliųjų nelygiateisiškumą, nes juos surūšiuoja į laiminguosius, kurie buvo įdarbinti iki įstatymo įsigaliojimo datos ir dėl to jų darbas remiamas, ir nelaiminguosius, kurie iki šios datos nebuvo įdarbinti socialinėse įmonėse, ir vien tik dėl šios priežasties jų darbas nebegalės būti remiamas. Toks vienodo sunkumo negalią turinčių darbuotojų rūšiavimas pagal jų įdarbinimo datą, nustatant jiems akivaizdžiai nevienodas darbinio užimtumo rėmimo sąlygas, prieštarauja LR Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principui. Subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms neskyrimas už po įstatymo įsigaliojimo datos įdarbintus neįgaliuosius nesuderinamas su įstatyme nustatyta šios subsidijos paskirtimi – kompensuoti papildomas socialinių įmonių išlaidas, susijusias su tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų darbinių įgūdžių stoka, jų mažesniu darbo našumu ar ribotu darbingumu, ir netgi su paties įstatymo tikslu, numatytu Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 2 str., kadangi po įstatymo įsigaliojimo datos įdarbinti neįgalieji nebus našiau dirbantys ar turintys geresnius darbo įgūdžius už iki šios datos įdarbintuosius, ir jų darbui rėmimas lygiai taip pat reikalingas.
2017 m. birželio 7 d. LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė papildomą išvadą dėl LR Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurioje taip pat teigia, kad įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principams. Projektas ta apimtimi, kiek jame nėra aiškiai nustatyta, kad socialinės įmonės statusas nebebus suteikiamas naujiems juridiniams asmenims, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atsižvelgdamas į išvadoje pateiktas pastabas, pasiūlė tikslinant projektą iš esmės spręsti socialiai pažeidžiamų asmenų užimtumo rėmimo sistemos tobulinimo klausimą ir numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad šiuo metu socialinėse įmonėse dirbantys ir tikslinėms grupėms priklausantys asmenys neiškristų iš darbo rinkos, o darbdaviai būtų skatinami įdarbinti asmenis, negalinčius vienodomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje su kitais asmenimis.
Turi būti atlikta išsami analizė
Įstatymo projektas buvo svarstytas ir LR trišalėje bei Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybose. Jose taip pat sulaukė daug kritikos ne tik kaip prieštaraujantis esamiems teisės aktams, bet ir kaip nesprendžiantis klausimų, susijusių su tikslinių grupių socialine integracija. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba išsiuntė rekomendacijas LR Seimo darbo grupei, sukurtai tobulinti Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą, kuriose siūloma sustabdyti dabartinio, LR įstatymams prieštaraujančio, Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo projekto priėmimo procesą, atlikti visų LR biudžeto lėšomis finansuojamų tikslinių grupių socialine integracija besirūpinančių įstaigų, organizacijų, kitų veiklų palyginamąją socialinę-ekonominę rezultatyvumo analizę. Ties tikslinių grupių socialine integracija ir susijusiais klausimais dirba ne tik socialinės įmonės, bet ir aibė kitų organizacijų bei įstaigų. Tai ir valstybei priklausančios struktūros bei įmonės, viešosios organizacijos ir privačių asmenų kurtos viešosios įstaigos. Šios veiklos (tame tarpe ir socialinių įmonių) tiesiogiai arba netiesiogiai finansuojamos Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Nesant aiškiai apibrėžtai bendrai socialinės integracijos politikai, jos atskiroms veikloms, bendroms išleidžiamoms sumoms bei atskirų veiklų rezultatyvumui, bandoma priimti ekonominio – socialinio pagrindimo neturinčius sprendimus, susijusius tik su viena socialinės integracijos veikla, nenurodant tos veiklos vertės, naudos ir kaštų bendrame veiklų kontekste, neatliekant biudžeto lėšomis finansuojamų veiklų palyginamosios rezultatyvumo ekonominės-socialinės analizės.
Socialines įmones ir jose dirbančius neįgaliuosius vienijančios asociacijos tikisi, kad tokia analizė bus atlikta ir, remiantis jos išvadomis, bus suformuota bendra socialinė – ekonominė tikslinių grupių integracijos politika. Ir jeigu bus nuspręsta keisti LR Socialinių įmonių įstatymą, tai bus padaryta remiantis socialiai atsakinga ekonomine logika. O svarbiausia – jautriai, kaip ir pridera civilizuotai šaliai, sprendžiant pažeidžiamiausių visuomenės piliečių likimus.
