Pasvalyje posėdžiavo Panevėžio regiono plėtros taryba
Liepos 3 d. Pasvalio rajono savivaldybėje rinkosi Panevėžio regiono plėtros taryba. Posėdžio metu buvo aptartos įvairios temos ir klausimai, tarybos nariams buvo rodomi pristatymai bei vyko diskusijos.
Posėdį pradėjo Vidaus reikalų ministerijos viceministras Giedrius Siurplys su pristatymu „Regioninė specializacija“. Pristatymo metu jis pateikė nemažai pasiūlymų mūsų regiono savivaldybėms bei išdėstė įdomias mintis. Tarybos narius viceministras skatino dalyvauti investicijų, gyventojų skaičiaus bei jų pritraukimo programose, taip pat kalbėjo apie specializuotas priemones racionalizuojant finansus ir savivaldybių lėšas. Jo nuomone, kiekviena savivaldybė yra savita ne tik geografija, gyventojais, tradicijomis, bet ir kitais aspektais, kurie turi įtakos skirstant lėšas, ir skatino suformuoti stipriausias galimo augimo kryptis. Vidaus reikalų ministerijos atstovas sakė, jog kiekvienas regionas turėtų žinoti specializuotus savo poreikius, kas reikalingiausia šiuo metu ir ateityje: vieniems regionams svarbu plėsti ir atnaujinti logistiką, kitiems –suteikti galimybes įsitvirtinti verslui, tretiems – įvairūs su žeme susiję klausimai. Jis užsiminė ir apie rugpjūčio mėnesį pradėsiančią veikti programą „greita pagalba investicijų pritraukimui“ (žaismingai pramintą greituku), kurios metu savivaldybėms, turinčioms potencialių investuotojų, greitai bus skiriamos lėšos šiuos investuotojus pritraukti. Kalbėta ir apie regionų kompetencijos centrus, kurių turėtų būti apie 10 visos Lietuvos mastu.
Pristatymas sukėlė diskusijų apie investicijų ir finansų paskirstymą savivaldybėms. Keletas tarybos narių pasipiktino Vyriausybės noru kištis į savivaldos veiklą, tačiau viceministras juos nuramino, jog jokie pokyčiai nebus pradėti be savivaldybių žinios. Kalbėta buvo ir apie regionų kompetencijos centrus, kurie pateiks pasiūlymus dėl regioninės plėtros krypčių nustatymo ir patvirtinimo tvarkos, o savivaldybių merai svarstys šiuos pasiūlymus ir savo mintis derins su ankščiau minėtais centrais. Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas išreiškė nuogąstavimą, jog regionų centrai taps absoliučiomis traukos vietomis, o mažesnės savivaldybės liks nuošalyje ir dar labiau skurs gyventojų ir investicijų atžvilgiu. Verslo atstovai susirūpino, jog, specializuojant regionus, investicijos sumažės ir smulkiam verslui bus itin sunku įsitvirtinti dėl darbo jėgos trūkumo.
Aplinkos ministerijos atstovės Monikos Biraitės-Juodvalkienės pristatymas akcentavo naujo bendrojo plano kūrimą. Šiame plane išdėstomas naujas teritorijų perskirstymas, erdvinio vystymosi bei urbanistinės plėtros kryptys. Jame taip pat įtraukiamas ir savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris, pasak pranešėjos, reikalingas, nes dabartinė teritorijų plėtra yra padrika, nesuplanuota ir nesuderinta su savivaldybėmis ir jų planais. Infrastruktūra turi būti plėtojama atsižvelgiant į emigracijos mastus bei žmonių norą gyventi ne miestų centruose, bet užmiesčiuose (labiausiai taikoma didiesiems miestams). Ministerijos atstovė teigė, jog viešasis sektorius turi turėti galimybę išreikšti savo nuomonę ir būti įtrauktas į planavimą. Didžioji dalis infrastruktūros plėtros yra finansuojama iš Europos Sąjungos fondų bei privačių lėšų, o tai sukuria nelygybę verslo atžvilgiu: pvz., privačiomis vieno verslo lėšomis nutiesus kelius, kita įmonė, besikurianti prie šio naujo kelio, įdėdama žymiai mažiau investicijų, lengviau įsikuria jau sukurtoje infrastruktūroje ir mažina paslaugų kainas, kai tuo tarpu daug lėšų pinigus į infrastruktūrą investavęs verslas patiria nuostolius. Ši nelygybė turėtų būti išsprendžiama nuosekliai planuojant infrastruktūrą valstybiniu bei savivaldybių lygmeniu.
Po pristatymo tarybos nariai išreiškė susirūpinimą, jog saugomose teritorijose infrastruktūra ir jos plėtra yra itin stipriai apribota ir tai trukdo savivaldybėms pritraukti tiek investuotojus, tiek gyventojus.
Lietuvos Respublikos Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas generolas Robertas Busilas supažindino su muitinėje vykstančiais pokyčiais. Jis informavo, jog šiuo metu vyksta kompetencijų peržiūrėjimas, po kurio gali būti mažinamas muitinės punktų skaičius. Jis svarstė, jog Lietuvoje gali likti tik penki muitinės punktai didžiuosiuose miestuose, o kiti punktai, optimizuojant sistemą, panaikinti. Dalyvavusieji posėdyje susirūpino, jog savivaldybėse įsikūrusioms įmonėms bus sudėtinga gabenti muitinėje būtinas deklaruoti prekes į tolokai esančius didžiuosius miestus.
VšĮ „Versli Lietuva“ atstovė Neringa Trinskienė tarybos nariams pasiūlė pasinaudoti galimybe stebėti verslumą savo savivaldybėse: šios įstaigos interneto svetainėje yra nauja skiltis, skirta susipažinti, palyginti ir nuolat stebėti verslo pokyčius savivaldybėse (nuorodą į šią skiltį rasite ČIA).
Po pristatymų buvo aptarti įvairūs einamieji klausimai: savivaldybių iškelti klausimai bei svarstomi pateikti sprendimų projektai. Viena iš Pasvalio rajono gyventojams aktualijų buvo STEAM centro (Panevėžio apskrities gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centras) įkūrimo klausimas. Mūsų apskritis išpildė visus iškeltus reikalavimus ir laiku pateikė centro įkūrimui reikalingus dokumentus, tačiau procesas šiuo metu pristabdytas. Tarybos nariai vienbalsiai sutarė parengti dokumentą Švietimo ir mokslo ministerijai bei komitetams, kuris patvirtintų savivaldybių lūkesčius įkurti šį centrą kuo greičiau. Centras reikalingas, nes jis sudarytų palankesnes sąlygas Panevėžio regiono mokyklų mokiniams gilinti žinias, atlikti tyrimus, vykdyti eksperimentus pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas, vykdyti mokinių ugdymo karjerai veiklą, mokytojams kelti kvalifikaciją ir atlikti kitą veiklą STEAM tematika.
