Pasveikinti Raseinių rajono savivaldybės ilgaamžiai jubiliatai

Sausio 26-ąją garbingą 90-metų pasitiko Apolonija Poškuvienė iš Ariogalos seniūnijos Paliepių kaimo (Raseinių r.), kuriame ir gimė, ir visą gyvenimą nugyveno. Paliepių pradinėje mokykloje baigusi 4 klases, toliau mokslų siekė Krakių gimnazijoje. Šeimoje augo keturi vaikai, tėvas Valerijonas tarnavo bažnyčiai, mama Marijona dirbo kolūkyje. Su vyru Vaclovu Poška Apolonija susituokė 1954-aisiais, kartu užaugino 2 dukras, kurios gyvena netoliese: viena – tame pačiame Paliepių kaime, kita – Kėdainių rajone. Šiandien ilgaamžės širdį džiugina 4 anūkai ir 4 proanūkiai. Apolonija, išlydėjusi savo sutuoktinių į Amžinąjį poilsį,  jau porą dešimtmečių gyvena viena, tačiau abi dukros su šeimomis lanko mylimą mamą, ja nuolat rūpinasi greta gyvenanti duktė Aurelija. Jubiliatė daug metų išdirbo Paliepių pašte ryšininke, vėliau dirbo mokykloje valytoja. Moteris atmintin įstrigo baisiausi karo metai, patirtas nepriteklius, siaubas: „Jūs net įsivaizduoti negalite, ką mums teko išgyventi…“ Pamena, tuomet apie cukrų nė pasvajoti negalėjo – saldindavosi iš cukrinių runkelių išvirta sunka. Didelę baimę išgyveno, kai į paštą įsiveržę miškiniai pareikalavo atiduoti visus pinigus, grasino nurėžti merginos vešlias kasas, kurias išgelbėjo tik tai, kad Apolonija nebuvo komjaunuolė… Moteris visą laisvalaikį skirdavo rankdarbiams – mėgo siūti, megzti, nerti vąšeliu, siuvinėti ir šiuo pomėgiu uždegė savo anūkę. Dar penai Apolonija  pati skrebeno virbalais, tačiau po akių operacijos mezginius teko atidėti į šoną.  Duktė sako, kad mama vis dar saugo siūlų atsargas – o gal dar akelės sustiprės, ir ji vėl galės imtis mėgstamo užsiėmimo…

Atvykusius svečius – mero pavaduotoją Gitaną Rašimienę ir Ariogalos seniūnijos seniūno pavaduotoją Kazimierą Klimą – sutiko pati jubiliatė ir dukra su žentu. Apolonijai palinkėta stiprios sveikatos, šviesių akimirkų artimųjų apsuptyje.

Sausio 28 d. gražų 90 metų jubiliejų atšventė Raseinių garbės pilietis Jonas Sauraza. Marijampolės apskrities Veiverių valsčiuje, Mauručių kaime gimęs Jonas gyvenime daug patyrė. 1945 m. NKVD buvo suimtas iš Veiverių gimnazijos ir karo lauko tribunolo teismo nuteistas mirties bausme, kuri vėliau pakeista į 10 metų kalėjimo  ir 5 metus „be teisių“. 1945 m. ištremtas į Pečiorą, iš ten į statybas tiesti geležinkelį į Silikardą. Intoje jis pabaigė tremtį. Nuo 1994 m. yra Šaulių sąjungos narys. Jam yra suteiktas Lietuvos Šaulių sąjungos Garbės Šaulio vardas. Aktyviai dalyvavo šaulių veikloje, buvo išrinktas ir ėjo rinktinės Garbės teismo nario pareigas. Apdovanotas III ir II laipsnio pasižymėjimo ženklu, Savanorio medaliu. Jubiliatas buvo aktyvus rinktinės valdybos narys, įdėjęs daug pastangų, kad Raseiniuose būtų įkurta ir veiktų Šaulių kuopa.

Daug metų išdirbo Raseinių buitinių paslaugų kombinate, daugelis raseiniškių Joną Saurazą žino kaip meno žmogų, tautodailininką.  Nuo mažens mėgęs piešti, Jonas Sauraza savo talentą puoselėja iki šiol. Jo tapybos darbuose –  raseiniškių pamėgtos Dubysos vaga, lietuviams brangus Nemunas ir kitos nuostabios Lietuvos vietos.

Nuo 1972 metų Jonas Sauraza yra tautodailininkų draugijos narys, apdovanotas Liaudies meno žymūno ženklu. Nuolat rengia personalines parodas. Nuo 2002 m. dalyvauja Raseinių menininkų bendrijoje „Pegasas“.

Jonas Sauraza anksti tapo našliu, išaugino 2 sūnus, sulaukė 4 anūkų ir 7 proanūkių. Jau 30 metų džiaugsmais ir rūpesčiais dalijasi su gyvenimo drauge Genute. Pasveikinti atvykusiems merui Algirdui Griciui ir Raseinių miesto seniūnijos seniūnui Artūrui Milašauskui jubiliatas parodė savo dirbtuves, kurių sienas puošia jo tapyti paveikslai, sudėlioti tapybos įrankiai, priemonės. Jonas planuoja dar ir savo darbų parodą surengti, ir valstybinių švenčių renginiuose sudalyvauti.

Sausio 28-ąją 90 metų sukaktį atšventė Ariogalos gyventoja Marija Maskoliūnienė. Nuo Pasvalio rajono Gulbinėnų kaimo kilusi moteris nuo vaikystės talkino tėvams ūkio darbuose, pramokusi siuvėjos amato siūdavo drabužius. Vėliau daugel metų dirbo mokyklos virėja, tačiau ir siuvinių neužmetė – siūdavo laisvalaikiu. Su vyru užaugino du sūnus – Juozą ir Algį bei dukrą Laimą. Tapusi našle prieš 15 metų kartu su dukra atvyko gyventi į Ariogalą pas sūnų Juozą. Jubiliatė yra išgyvenusi klinikinę mirtį, tačiau šviesaus proto – noriai bendravo su ją pasveikinti atvykusiais Savivaldybės meru Algirdu Griciumi ir Ariogalos miesto seniūnijos seniūnu Sauliumi Buividu. Sukaktuvininkei palinkėta stiprios sveikatos, Dievo palaimos, ilgų metų artimųjų apsuptyje.

Vasario 2 dieną 90 metų sukaktį šventė Gėluvos kaime (Ariogalos sen.) gyvenanti Stasė Vaitkuvienė. Gėluvoje ji gimė, čia ir visas gyvenimas prabėgo – kaip viena diena. Jubiliatės tėvai – Petras Beleckis ir Monika Beleckienė, buvo  žemdirbiai, valdė apie 12 ha žemės. Stasė mokėsi ir baigė Žąsinų k. pradinę mokyklą. Ji, būdama 24 m. amžiaus, ištekėjo už Felikso Vaitkaus. Moteris daug metų plušo kolūkio gyvulininkystės ūkyje melžėja, o vyras kolūkyje dirbo žemdirbystės darbus, buvo kombaino vairuotoju. Sutuoktiniai susilaukė 2 sūnų, vienas iš jų – Romas jau iškeliavęs Anapilin, kaip ir vyras Feliksas. Moteris jau 15 metų našlauja, tačiau netoliese gyvenantys sūnus Vytas ir marti  kasdien lanko ir prižiūri  senolę. Širdį džiugina ir 2 anūkai bei 3 proanūkiai.

Jaunystėje Stasė sako laiko savo pomėgiam sunkiai surasdavo, nes teko daug ir sunkiai dirbti. Tačiau nuostabų balsą turėjo ir švenčių metu, per giminės susibūrimus kai užtraukdavo dainą, tai net kaimynai rinkdavosi pasiklausyti… o brandos metais net vietos bendruomenės saviveikloje dalyvaudavo. Jubiliejaus proga Savivaldybės vadovų vardu Stasę nuoširdžiai pasveikino ir ilgiausių metų linkėjo mero pavaduotoja Gitana Rašimienė, Ariogalos seniūnijos seniūnė Valerija Jankauskienė su pavaduotoju Kazimieru Klimu, o nuo Gėluvos kaimo bendruomenės sveikinimus ir linkėjimus perdavė bendruomenės pirmininkas Jonas Vazgys.

Vasario 3 dieną 95-erių metų jubiliejų pasitiko Ona Pakarklienė. Jubiliatė pasakojo, kad su tėvais gyveno Prienuose. Šeimoje augo 8 vaikai – 6 seserys ir 2 broliai. Ji šeimoje buvo vyriausias vaikas, todėl tekdavo padėti mamai prižiūrint jaunesnius brolius ir seseris.  Onutė jauna ištekėjo, pasakojo, kad tai buvo jos gražiausi gyvenimo metai, bet, deja, vyrą pašaukė į karą ir jis žuvo. Po skaudžios netekties Onutė grįžo į tėvų namus, nes vienai auginti sūnų buvo nelengva. Po kelerių metų moterį tėvai įkalbėjo tekėti antrą kartą, bet naujoji santuoka laimės neatnešė, todėl sutuoktinių keliai išsiskyrė. Moteriai gyvenimo džiaugsmą teikė sūnus ir darbas, kuriam atidavė daug jėgų – vadovavo apylinkei (dabar panašūs administraciniai vienetai vadinami seniūnijomis).  Šiandien Ona Pakarklienė vieniša,  net sūnus jau iškeliavęs pas tėvą – Anapus. Prieš porą metų dėl specialaus nuolatinio slaugos poreikio iš Ariogalos Onutė persikėlė gyventi į Blinstrubiškių socialinės globos namus. Apsupta globos namų darbuotojų dėmesio, nuolat lankoma anūko moteris jaučiasi palyginti gerai, noriai dalijasi prisiminimais. Jubiliatės pasveikinti nuvykę Savivaldybės meras Algirdas Gricius, mero pavaduotoja Gitana Rašimienė, Paliepių seniūnijos seniūnė Rasa Spurgienė linkėjo senolei šviesių dienų ir stiprios sveikatos.

Raseinių rajono savivaldybės informacija