Patekimas į melagių sąrašą – išsisukti darosi vis sunkiau?
Melagis ar (NE) melagis? Ar padaryta žmogiška klaida pateiktame pasiūlyme gali atleisti tiekėją nuo atsakomybės ir nepatekimo į Melagingą informaciją pateikusių teikėjų sąrašą?
Per šiuos metus ženkliai išaugo tiekėjų, įtrauktų į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, skaičius. Nors melagingos informacijos teisinis reguliavimas gana gerai žinomas, tačiau per šiuos metus teismų praktikoje atsirado keletas naujų aspektų, susijusių su teikėjo įtraukimu į Melagingą informaciją pateikusių teikėjų sąrašą, todėl ir apžvelgiame keletą aktualių teisinio reguliavimo naujovių.
Tiekėjo, dalyvaujančio viešojo pirkimo konkurse, įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą – ne tik dėmė įmonės reputacijai bei garbės nedaranti aplinkybė, tačiau ir gresiantys finansiniai nuostoliai dėl atimtos galimybės dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose tam tikrą laiką.
Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše atsidūrę tiekėjai tampa apriboti ir vienerius metus nebegali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, nebent taiko „apsivalymo“ priemones. Nepaisant galimybės „apsivalyti“, šia doktrina pasinaudoja ne visi, nes tai kainuoja daug laiko bei papildomų įrodinėjimo resursų.
Netikslumų pateikiamuose pasiūlymuose būtina vengti
Tiekėjams rengiant pasiūlymus būtina atsižvelgti į tai, ko tiksliai reikalauja perkančioji organizacija, ir pateikti visą prašomą informaciją tiksliai, nes įrodyti, kad klaida yra nereikšminga ar įsivėlė netyčia, praktikoje yra ypač sunku.
Iki šiol buvusią praktiką dėl įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą pakeitė Lietuvos apeliacinio Teismo 2023-08-24 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-595-910/2023, kai tiekėjui nepavyko išvengti patekimo į Melagingą informaciją pateikusių teikėjų sąrašą ir įrodyti padarytos žmogiškos klaidos fakto pateiktame pasiūlyme, kai prieš tai priimtais teismų sprendimais buvo konstatuotas melagingos informacijos pateikimo faktas. Tiekėjas, grįsdamas atitiktį nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui (būti įvykdžius sutartį informacinei sistemai įdiegti), kartu su deklaracija pateikė informaciją apie įvykdytą sutartį, tačiau nenurodė, kad sutartį įvykdė kartu su jungtinės veiklos partneriu, o ne vienas.
Tiekėjas bandė paaiškinti pateiktos pirminės informacijos netikslumą teikdamas paaiškinimus ir reikiamą informaciją apie kitas vykdytas sutartis bei realiai turimą kvalifikaciją. Vis dėlto, tai jam nepadėjo išvengti fakto konstatavimo, kad jis pateikė melagingą informaciją bei buvo įtrauktas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
Trūkumus pastebėjo konkurentas
Teisinės problemos prasidėjo tuomet, kai pasibaigus minėtam konkursui, viešajame pirkime dalyvavęs konkurentas pareikalavo, kad perkančioji organizacija panaikintų sprendimą pripažinti tiekėją laimėtoju, nes tiekėjas pateikė melagingus duomenis apie vykdytą sutartį. Perkančiajai organizacijai su tuo nesutikus konkurentas kreipėsi į teismą. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas konkurento ieškinį patenkino ir pripažino, kad laimėtoju konkurse pripažintas tiekėjas, nenurodydamas, jog vieną iš kvalifikaciją pagrindžiančių sutarčių vykdė kartu su jungtinės veiklos partneriu, sąmoningai pateikė melagingą informaciją.
Kaip žinoma, melagingos informacijos pateikimas yra privalomas tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindas viešajame pirkime. Nors, minėtu atveju, perkančioji organizacija formaliai nebuvo atmetusi tiekėjo pasiūlymo dėl melagingos informacijos pateikimo (tiekėjas po pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų savo pasiūlymą atsiėmė), tačiau teismų konstatuotas faktas buvus melagingai informacijai vis vien tiekėjui nepadėjo išvengti iš to kylančių teisinių pasekmių, t.y. įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
Teismas pažiūrėjo ne formaliai
Nors patekęs į Melagingą informaciją pateikusių teikėjų sąrašą tiekėjas skundė nepalankų sprendimą, teigiamo verdikto, vis dėlto, nesulaukė.
Pagal galiojantį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, norint įtraukti tiekėją į sąrašą, pirmiausiai privaloma:
- nustatyti melagingos informacijos pateikimo faktą;
- po melagingos informacijos nustatymo – perkančioji organizacija turi spręsti dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo proporcingumo;
- perkančioji organizacija turi įtraukt tiekėją į Melagingą informaciją pateikusių teikėjų sąrašą, jeigu egzistuoja dvi pirmosios sąlygos.
Įdomu tai, kad šiuo konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesprendė tiekėjo pašalinimo iš pirkimo dėl pateiktos melagingos informacijos klausimo ir praleido antrosios sąlygos vertinimą. Tai nulėmė aplinkybė, jog tiekėjas, sužinojęs apie sau nepalankius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, nebepratęsė pasiūlymo galiojimo ir pats atsiėmė pasiūlymą. Dėl šios priežasties perkančiajai organizacijai formaliai nebeliko teisinio pagrindo atsižvelgti į antrosios sąlygos vertinimą, t.y. spręsti dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo proporcingumo (pasiūlymo atmetimo), tačiau užteko pirmosios sąlygos egzistavimo – prieš tai teismų nustatyto ir patvirtinto melagingos informacijos pateikimo fakto.
Lietuvos apeliacinis teismas jau anksčiau minėtoje nutartyje civilinėje byloje aiškiai konstatavo, kad nors laimėtoju pripažintas tiekėjas savo pasiūlymą eigoje atsiėmė, tai negali būti pagrindas jo neįtraukti į Melagingą informaciją pateikusių teikėjų sąrašą. Tai lėmė aplinkybė, kad prieš tai įsiteisėjusiais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais byloje, kurie turi galutinio teismo sprendimo (lot. k. res judicata) ir prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, jau buvo konstatuotas tiekėjo pateiktos melagingos informacijos apie atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui faktas. Būtent šiuo aspektu nagrinėjamoje byloje dėl įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių teikėjų sąrašą buvo spręstinas tik teisinių padarinių (įtraukimo į sąrašą), jau esant konstatuotam melagingos informacijos pateikimo faktui, klausimas.
Kaip žinoma, galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės perkančiajai organizacijai spręsti, ar įtraukti tiekėją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, ar ne, jeigu yra konstatuotas melagingos informacijos pateikimo faktas. Vien tik aplinkybė, kad, sužinojęs apie sau nepalankius teismų sprendimus, tiekėjas pasiūlymą atsiėmė ir tokiu būdu išvengė formalios pašalinimo iš pirkimo procedūros, negali būti pagrindas išvengti atsakomybės ir teisinių padarinių, t.y. įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
Iš tiesų, tai ganėtinai naujas kampas viešųjų pirkimų praktikoje. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas neatsižvelgė į formalius galiojančio teisinio reguliavimo reikalavimus, o priešingai, norėdamas, jog nebūtų pažeisti viešųjų pirkimų principai, sąžiningumą bei teisingumą laikė svarbesniais aspektais sprendžiant dėl teikėjui kylančių teisinių padarinių. Aplinkybę, kad prieš tai įsiteisėjusiais teismų sprendimais byloje jau buvo konstatuotas tiekėjo pateiktos melagingos informacijos faktas, teismas laikė esmine, įtraukiant tiekėją į Melagingą informaciją pateikusių teikėjų sąrašą, todėl perkančiajai organizacijai taikomo formalaus reikalavimo (atmesti tiekėjo pasiūlymą), prieš įtraukiant jį į minėtą sąrašą, nelaikė būtina sąlyga.
Patarimai tiekėjui
Pirma, būtina prisiminti, kad net ir faktiškai tiekėjui atitinkant keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir galint tai pagrįsti, dėl netikslaus pasiūlymo pateikimo ir padarytos žmogiškos ar techninės klaidos gali būti sunku įrodyti, kad pateikta netiksli informacija yra klaida, o ne sąmoningas siekis suklaidinti.
Antra, tiekėjo įtraukimui į Melagingą informaciją pateikusių teikėjų sąrašą ne visuomet yra būtinas formalus perkančiosios organizacijos veiksmas – pasiūlymo atmetimas pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Žymiai svarbiau yra pateiktos melagingos informacijos fakto konstatavimas (pvz. įsiteisėjusiais teismų sprendimais). Tokiu atveju perkančioji organizacija neturi diskrecijos spręsti dėl tiekėjo įtraukimo į sąrašą, t.y. visais atvejais privalo įtraukti.
Galiausiai, teismų praktika dėl melagingos informacijos instituto taikymo tampa vis sunkiau nuspėjama. Tarsi išsitrina ribos tarp formaliai galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintų reiklavimų ir akcentuojamų sąžiningumo bei teisingumo principų taikymo. Tai suprasdami, tiekėjai, teikdami pasiūlymus pirkime, turi būti ypatingai atidūsbei vertinti situaciją kompleksiškai, t.y. negalvoti, kad, padarius klaidą, bus lengva tai įrodyti ar išvengti įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių teikėjų sąrašą.
