20 gegužės, 2016

Paukščiai neša ne tik laimę, bet ir ligas

Ar žinote, kas yra ornitofobija? Tai paukščių baimė – daugelis, išvydę sparnuotuosius ima jausti nerimą, jog paukščiai ims pulti. Kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas aiškina, kad didesnę žalą paukščiai kelia pernešdami žmogaus gyvybei pavojingas ligas.

„Jei yra kiaušinių ar išsiritusių mažylių, pavyzdžiui, kirai gali pulti kaip „krintančios bombos” bet ką, kas artinsis prie jų lizdų, tačiau didesnė problema – ligos, kuriomis užsikrečiame nuo paukščių: ornitozė, paukščių tuberkuliozė, histoplazmozė ir kt.“, – teigia ekspertas.

Kaip ligos plinta?

Ornitoze užsikrėtę žmonės kenčia nuo sutrikusių kvėpavimo takų. Šią ligą dažniausiai perneša balandžiai. Ornitoze galima užsikrėsti valant paukščių išmatas, plunksnas, būnant aplinkoje, kur gausu balandžių.

Kita pavojinga liga – paukščių tuberkuliozė. Užsikrėtus pažeidžiama oda ir gleivinės, kuriose susidaro mazgeliai. Paukščių tuberkuliozės sukėlėjai vystosi paukščių išmatose, kurių neretai gausu viešose vietose.

Vietose, kuriose susikaupusios paukščių išmatos, vystosi mikrogrybeliai, kurie sukelia kitą infekcinę ligą –histoplazmozę.

Problema – kenkėjai

Tiek įmonės, tiek gyventojai, kurių balkonuose, pastogėse paukščiai susisuka lizdus, dažnai kenčia nuo kailiavabalių, blusų, plunksnagraužių ar net paukštinių erkučių.

„Gausiose paukščių susibūrimų vietose, susidaro didelis kiekis išmatų, maisto atliekų ir kitokių šiukšlių. Tai puiki terpė veistis įvairiems vabzdžiams, kurie vėliau patenka ir į patalpų vidų. Yra ne viena istorija, kai daugiabučio balkone balandis susisuka lizdą, gyventojai džiaugiasi nauju augintiniu, tačiau neilgai trukus paukščiai ima kelti rimtas problemas: namuose knibždantys kailiavabaliai, blusos, staiga atsiradusios ir visur po  namus ropinėjančios mažytės paukštinės erkutės, sklindanti smarvė, užteršta aplinka”, – L. Grigaliūnas.

Paukščiai, gyventantys ant mūsų pastatų ar jų įvairiose nišose, savo prigimtimi yra kalnų paukščiai. Dabar mieste kalnų  uolas  jiems atstoja pastatai. Be to, žmogaus aplinkoje paukščiams yra saugiau dėl natūralių plėšrūnų.

„Daugelis pastebėjo, kad balandžiai žmogaus nebijo – jie įprato gyventi mūsų aplinkoje. Vietos, kuriose gausu žmonių, pavyzdžiui, parkai, žaidimų aikštelės ir kt., paukščiams asocijuojasi su maistu. Jei aplinkos sąlygos yra palankios, t.y. aplinkoje pakanka maisto ir perėjimo vietų, pavyzdžiui, balandžiai gali išperėti jauniklius net keturis kartus per metus. Gerai, kad kiaušinių balandžių lizduose būna dažniausiai tik du“, – žiniomis dalinasi biologas.

Kaip naikinti paukščius?

Įstatymai naikinti paukščius draudžia – tikslas yra priversti paukščius pasitraukti iš jiems patogios vietos, t.y., priversti juos pasirinkti alternatyvią patrauklią vietą.

„Veiksmai, sprendžiantys problemas, turi neprieštarauti teisės aktams, vadinasi, griežtai draudžiama ardyti lizdus, statyti spąstus, dėti nuodus, šaudyti paukščius ar kitaip juos žaloti. Siekiant spręsti problemą, imamasi atbaidymo priemonių: ant palangių, plieno sijų, vamzdynų, oro kondicionierių, iškabų ir pan., tvirtinami spygliai, stogų, skulptūrų apsaugai naudojami specialūs tinklai”, – apie paukščių kontrolės priemones kalba kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.

Ekspertė perspėja, kad problemą reikia spręsti laiku – nedelsti. Jei balkone ar pastogėje paukštis pradėjo sukti lizdą, reikia imtis atbaidymo priemonių. Patariama neberti paukščiams maisto gyventojų pamėgtose vietose, ypač vaikų žaidimų aikštelėse ar netoli jų, rekomenduojama nelaikyti senų nenaudojamų daiktų, baldų balkonuose, kur paukščiams būtų sudaromos palankios sąlygos sukti lizdus, laikantis saugumo priemonių, valyti paukščių apdergtas vietas, kad būtų išvengta traumų.


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Regionų naujienos