Pavėlavusiems į butų privatizavimo traukinį vėl uždegta žalia šviesa. Ar tai padės mažinti laukiančių socialinio būsto eiles?

Jau beveik pusmetis, kai iš savivaldybės butus besinuomojantys gyventojai, kurie nespėjo būsto privatizuoti už investicinius čekius, ir tie, kuriems vadinamieji „valdiški“ butai buvo suteikti 1997-2002 metais, gali juos nusipirkti. Galimybę įsigyti būstą, kuriame gyvena ne trumpiau negu penkerius metus, jiems suteikė šių metų sausio 1 dieną įsigaliojęs Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas.

Tiesa, savivaldybės pagal šį įstatymą parduos tik tuos butus, kurie nuomojami ne socialinio būsto sąlygomis, bet gyventojai juos pirks rinkos kaina. Jei kaina pasirodys per didelė ar gyventojai paprasčiausiai nenorės pirkti, jie ir toliau gyvens kaip gyvenę, o savivaldybei mokės nuomos mokesčius.

Portalo www.statybunaujienos.lt žurnalistams savivaldybių atstovai vienu balsu tvirtino norintys, kad nusprendusių įsigyti nuomojamus butus būtų kuo daugiau, nes už gautus pinigus galės nupirkti daugiau socialinių būstų. Jų laukiančių eilės Lietuvoje kol kas tik ilgėja. Statistikos departamento duomenimis 2014 m. gruodžio 31 d. į savivaldybėse sudaromus šeimų, turinčių teisę ir pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus buvo įrašyta daugiau kaip 32 tūkst. 800 asmenų ir šeimų – kone 300 daugiau negu prieš metus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai skaičiuoja, kad naujasis įstatymas savivaldybių biudžetus papildytų iki 248 mln. eurų, ir panaudojus šiuos pinigus socialiniam būstui pirkti, naujesniais ir modernesniais butais būtų galima aprūpinti iki 12 tūkst. laukiančių asmenų ir šeimų.

Padėtis įvairiose savivaldybėse skirtinga, tačiau tendencija, bent jau kol kas, akivaizdi: būstą iš savivaldybės besinuomojantys gyventojai jų pirkti neskuba.

Mažeikiškiai nusiteikę optimistiškai

Mažeikių rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Laura Samoškaitė teigia, kad jų rajone norą privatizuoti būstą jau pareiškė kelios dešimtys gyventojų. „Nuo pirmųjų sausio dienų pas mus pradėjo eiti žmonės, ir jau turime kelias dešimtis prašymų, o kiti laukia. Manau, pirmiausia jie nori sužinoti, kokios bus kainų tendencijos, kokia bus ta rinkos kaina, o tada spręs, ar įsigyti būstą, kuriame gyvena, ar nuomotis iš savivaldybės toliau. Kaip tik šiomis dienomis atkeliauja pirmieji turto vertinimai, ir pamatysime, ką nuspręs tie, kurie pirmieji pareiškė norą įsigyti būstą“, – sakė ji.

Pasak L. Samoškaitės, Mažeikių rajone yra ne tik tokių, kuriems būstas buvo išnuomotas jau pasibaigus čekinei privatizacijai, bet ir tokių, kurie buvo apsisprendę privatizuoti būstą, bet dėl įvairių priežasčių to nepadarė iki 1996 m. gruodžio 31 dienos. „Jeigu jie nori nusipirkti būstą, kuriame gyvena, dabar, mes jiems patariame kreiptis į archyvą arba namuose ieškotų dokumentų ir užbaigti procesą“, – portalui www.statybunaujienos.lt teigė L. Samoškaitė.

Pasak jos, Mažeikių rajone yra keli šimtai būstų, kuriuos gyventojai nuomojasi iš savivaldybės. Maždaug antra tiek yra gyvenančių socialiniuose būstuose, kurių pagal naująjį įstatymą privatizuoti nenumatoma. Ji prognozuoja, kad įsigyti būstą, kuriame gyvena, pagal naująjį įstatymą per artimiausius dvejus metus pageidaus apie pusantro šimto mažeikiškių.

Savivaldybė lėšas, gautas už privatizuotus būstus, ketina panaudoti naujiems socialiniams būstams įsigyti. „Kuo daugiau būstų gyventojai nusipirks, tuo geriau bus tiems, kurie laukia eilėje socialinio būsto, nes mes galėsime padidinti socialinio būsto fondą“, – sakė ji.

Ignalinos gyventojai nemano, kad būstus nupirks vasarotojai

Skirtingai nuo Mažeikių, Ignalinos rajono savivaldybė dar tik laukia gyventojų, norinčių privatizuoti butus, kuriuose gyvena, prašymų. Pasak šio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus specialistės Laimos Gudonienės, nemažai gyventojų paprasčiausiai nespėjo privatizuoti būsto per čekinę privatizaciją, nes ji baigėsi 1996 metų gruodžio 31 dieną, o rajone 1997-1998 metais buvo pastatyta nemažai naujų namų, kuriuose esančius butus savivaldybė išnuomojo gyventojams ne tik pačioje Ignalinoje, bet ir Didžiasalyje, Dūkšte, Vidiškėse, kitose gyvenvietėse ir kaimuose.

„Šis įstatymas suteikia galimybę rinkos kaina įsigyti nuomojamą būstą tiems gyventojams, kuriems savivaldybė jį suteikė iki 2003 metų sausio 1 dienos. Nuo tada savivaldybė nuomoja gyventojams tik socialinius būstus, o gyventojai, kuriems per tuos 6-erius metus buvo išnuomoti savivaldybės butai, juose taip ir gyvena, nes privatizavimas jau buvo pasibaigęs. Dar vieną galimybę įsigyti būstą, kuriame gyvena, turės ir tie, kurie dėl kokių nors priežasčių jų neišsipirko per čekinę privatizacija. Jeigu jie norės, dabar galės įsigyti tuos butus už rinkos kainą“, – aiškina L. Gudonienė.

Jos teigimu, kol kas neprognozuojama, kiek Ignalinos gyventojų pareikš norą įsigyti būstą, kuriame gyvena, nes tik šiomis dienomis buvo paskelbta, kad savivaldybė laukia prašymų. Pirmosiomis dienomis, sakė L. Gudonienė, iniciatyvos gyventojai nerodo – tikriausiai dėl to, kad baugina rinkos kaina. „Jie moka nuomos ir kitus mokesčius ir gyvena. Tikriausiai ir toliau taip gyvens“, – svarsto ji.

Į klausimą, ar susitarę su mažiau pasiturinčiais gyventojais būstų nenupirks vasarotojai, savivaldybės atstovė atsakė abejojanti, ar tokių bus daug, nes geriau verta įsigyti sodybą, negu visus metus mokėti mokesčius, o gyventi vos kelis mėnesius per metus. „Bet jeigu jie nusipirks, savivaldybei vis tiek bus naudos, nes pirks tvarkingi, mokantys mokesčius žmonės, o savivaldybė už gautus pinigus įsigis naujų socialinių būstų“, – sakė ji.

Alytus: pirks tik vienas kitas

Alytus miesto savivaldybės Turto valdymo ir verslo skyriaus vedėja Auksė Juonienė abejoja, ar norinčių įsigyti iš savivaldybės nuomojamą būstą, kuriame gyvena, bus daug.

„Tikrai bus tokių, kurie norės privatizuoti, bet nedaug. Jie gavo, gyvena ir džiaugiasi. Daugelis vos už nuomą susimoka, tai net negalvoja apie išsipirkimą. Gal šeimos, kurios turi darbą, stabilias pajamas ir pirks, bet tikrai nebus daug perkančių. Kol kas apsisprendė vos 3-4 gyventojai. Artimiausiam savivaldybės tarybos posėdžiui kaip tik rengiame sprendimo projektą ir jie galės išsipirkti butus rinkos kaina. Pateikusių prašymus buvo daugiau, bet po to, kai buvo atliktas turto vertinimas, ne visiems buvo priimtina kaina“, – pasakoja A. Juonienė.

Jos teigimu, dauguma norinčių pasinaudoti atsiradusia galimybe perimti nuomojamą iš savivaldybės būstą savo nuosavybėn gyventojų butus gavo jau pasibaigus privatizacijai, 1997-2002 metais, ir tik viena moteris iš visų, kurie iki šiol domėjosi, per čekinę privatizaciją būsto neprivatizavo dėl šeimyninių aplinkybių. „Bet ji ir dabar jo nepirks, nes jos netenkina kaina“, – pasakoja Alytaus miesto savivaldybės atstovė.

Jos teigimu, Alytuje gyventojų apklausa nebuvo organizuota, tačiau visiems, kurie pagal naująjį įstatymą įgijo teisę nusipirkti būstą, kuriame gyvena, buvo išsiųsti pranešimai, tačiau nuo metų pradžios iki birželio vidurio atsiliepė tik 7 gyventojai. Nors būsto kainos šiame mieste tikrai ne kosminės, didžioji dauguma iš savivaldybės būstą besinuomojančių žmonių gyvena iš pašalpų.

Kaip ir kitų savivaldybių atstovai, ji teigė, kad savivaldybė norėtų, jog kuo daugiau būstų būtų nupirkta, nes už tuos pinigus galėtų įsigyti daugiau socialinių būstų, tačiau Alytui, skirtingai negu daugeliui kitų Lietuvos miestų ir rajonų, itin aktualu, kad būstus nuspręstų išsipirkti bendrabučių gyventojai.

„Butų poreikis pas mus didelis, didesnis negu pasiūla, bet mes dar turime labai daug kambarių bendrabučiuose. Norėtume, kad ir juos pirktų, nes pagal įstatymą galima ir bendrabučius išsipirkti, bet dauguma jų gyventojų nepajėgūs įsigyti būsto rinkos kaina“, – apgailestavo A. Juonienė.

Privatizavimas – kelias plėsti socialinį būstą 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis (nuotraukoje dešinėje) teigiamai vertina gyventojams suteiktą galimybę nusipirkti iš savivaldybės nuomojamus būstus. Jo teigimu, nors dauguma būstų, kuriuos gyventojai nuomojasi iš savivaldybės vadovaujantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu, yra seni ir juos reikia atnaujinti, juos pardavus gyventojams rinkos kaina susidarytų nemaža suma, už kurią būtų galima įsigyti naujų socialinių būstų.

„Įstatymas numato, kad lėšos, gautos pardavus šiuos būstus jų gyventojams, bus naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai. Taigi savivaldybės gautų pinigų, už kuriuos galėtų įsigyti ar statyti naujus savivaldybės būstus, kurie pirmumo teise būtų nuomojami socialinio būsto sąlygomis“, – sakė A. Stapulionis. Kita vertus, ne visi gyventojai nuomojamus būstus pirks vienu metu, todėl savivaldybės turės galimybę nuolat atnaujinti socialinio būsto fondą ir asmenims bei šeimoms nuomoti naujesnius ir modernius būstus, pridūrė jis.

Skaičiuojama, kad remiantis naujuoju Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu gali būti privatizuota daugiau kaip 14 tūkst. 800 būstų, suteiktų vadovaujantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu. Juos pardavus rinkos kaina savivaldybės gautų iki 248 mln. Eurų. Šiuos pinigus panaudojus socialinio būsto plėtrai, butais būtų galima aprūpinti iki 12 tūkstančių šeimų, įrašytų į socialinio būsto laukiančiųjų sąrašus.

Nenori pirkti? Mokėk už nuomą rinkos kainą

Nors portalo www.statybunaujienos.lt kalbintų savivaldybių atstovai teigė, kad gyventojai kol kas vangūs ir neskuba pirkti būsto, kurį nuomojasi iš savivaldybės, atrodo, šį kartą valdžia rado „vaistų“ ir tiems, kuriems rinkos kaina pasirodys per didelė, ir tiems, kurie paprasčiausiai nenorės jo įsigyti, ir tiems, kurie gerokai įsiskolino. Nepaisant to, kad gyventojų niekas į gatvę nemes – jie ir toliau gyvens kaip gyvenę, o savivaldybei mokės nuomos mokesčius, patys mokesčiai tikriausiai keisis.

„Tais atvejais, kai nuomininkai nenori jų pirkti, jiems gyvenamosios patalpos nuomojamos rinkos nuomos kainomis. Perkant arba nuomojant rinkos nuomos kainomis savivaldybės būstus, mažės priverstinių iškeldinimų, o gautos lėšos taip pat bus naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai“, – pabrėžia A. Stapulionis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo teigimu, tai padės patenkinti kitų asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, teisėtus lūkesčius.

Naujajame įstatyme taip pat numatyta, kad rinkos kaina jų nuomininkams savivaldybė gali parduoti būstus neatsižvelgiant į iki šiol taikytas būsto nuomos sąlygas, įskaitant ir nuomojamus būstus, kurių fizinis nusidėvėjimas yra per 60 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pabrėžia, kad galimybė įsigyti savivaldybei nuosavybės teise iki šiol priklausančius būstus suteikiama tiek asmenims ir šeimoms, kurie savivaldybės būstus iki jų įsigijimo (tačiau ne įsigijimo metu) nuomojosi socialinio būsto nuomos sąlygomis arba rinkos kainomis, tiek asmenims (šeimoms), kuriems savivaldybės būstai nuomojami vadovaujantis anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nustatytais kriterijais“.