Paveldo puoselėtojai siekia įkurti Kauno tvirtovės istorinį architektūrinį parką
Iš paveldosaugininkų, istorikų, vietos bendruomenės ir Kauno rajono savivaldybės atstovų sudaryta darbo grupė mėgins spręsti, ką daryti su savivaldybės teritorijoje esančiais Kauno tvirtovės statiniais.
Maždaug 1888-1890 m. statyta ir vėliau rekonstruota Kauno tvirtovė sudaro įspūdingą gynybinį kompleksą, kurio didžioji dalis išsidėsčiusi Kauno mieste, o I ir III fortai patenka į rajono savivaldybės teritoriją: Kazliškiuose išsidėstęs I fortas, o Seniavos kaime dunkso III forto įtvirtinimai.
Abu fortai priklauso Turto fondui, be to, yra įrašyti į kultūros paveldo registrą, todėl veikla juose ribojama.
Trečiadienį Kauno rajono savivaldybėje lankėsi Kauno tvirtovės asociacijos vadovas, profesorius Valdas Rakutis, šios asociacijos narys Vladimiras Valčiukas, Naugardiškių seniūnaitis Ovidijus Jurkša, Karkazų, Jonučių ir Ražiškių seniūnaitė Eglė Urbonienė, kiti bendruomenės atstovai.
E. Urbonienė tvirtino, kad Seniavos kaime įsikūręs III fortas yra vienintelė vieta bendruomenei susiburti. Aktyvių bendruomenės narių pastangomis tvarkoma forto aplinka, pastatyti suoleliai. Nemažo atgarsio sulaukia čia rengiamos šventės, fotografijų parodos, dažasvydžio varžybos. Ekskursijas veda istorijos žinovai, architektai. Bendruomenės iniciatyvas lėšomis ir darbais paremia verslininkai.
O. Jurkša pastebėjo, kad svarbu užtikrinti fortus lankančių žmonių saugumą. Kažkas turėtų fortus šienauti, iškirsti menkaverčius krūmus, nes jų šaknys ardo įtvirtinimus. E. Urbonienė mano, kad fortai taptų patrauklesni ir labiau lankomi, jei juos pavyktų sujungti dviračių takais.
V. Rakutis kalbėjo apie Olandijos patirtį tvarkant karo istorijos paveldą. Šioje šalyje yra apie 50 fortų. Dalis jų yra sutvarkyti, pritaikyti turizmui, laisvalaikiui, edukacijai, kita dalis užkonservuota ir naudojama mažiau.
V. Rakučio nuomone, būtų tikslinga sukurti Kauno tvirtovės istorinį architektūrinį parką, kuris apjungtų visus fortus. Tačiau šį klausimą galima išjudinti tik bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu, Turto fondu ir Kauno miesto bei rajono savivaldybėmis.
V. Makūnas gyrė bendruomenės iniciatyvas ir paskyrė savivaldybės atstovus į darbo grupę. Tačiau, mero nuomone, perimtas iš valstybės fortų turtas savivaldybei taptų nepakeliama našta. Šis klausimas jau svarstytas 2013 metais savivaldybės ir paveldo ekspertų išvažiuojamajame posėdyje I forte.
„Man patinka iniciatyvos iš apačios, todėl pradėkime nuo mažesnių darbų“, – kalbėjo meras. Jis patarė Seniavos kaime įkurti bendruomenę, kuri galėtų teikti projektus ir gauti lėšų iš „Leader“ programos.
Kitas žingsnis – sukurti fortų rėmimo programą. „Taip pat privalome derinti savo veiksmus su Kauno miesto savivaldybe. Jei tiesime tiltus, bus lengviau pasiekti rezultatų“, – tvirtino V. Makūnas.
