Antradienį paviešintos pirmosios Europos kosminio teleskopo „Euclid“ darytos nuotraukos, kuriose matyti arklio galvą primenantis ūkas, lig šiol neregėtos tolimos galaktikos ir netgi „netiesioginiai įrodymai“, kad nesugaunamoji tamsioji materija egzistuoja.

„Euclid“ į dangų pakilo liepą. Tai pirmoji pasaulyje misija, kurios metu bus siekiama ištirti senąsias kosmoso paslaptis, susijusias su tamsiąja materija ir tamsiąja energija.

Tuo tikslu teleskopas be kita ko nubraižys vieno trečdalio dangaus skliauto žemėlapį, kuriame bus net du milijardai galaktikų. Teigiama, kad tai bus pats tiksliausias kada nors sukurtas trimatis visatos žemėlapis.

Pasiekęs savo „kolegą“ – Džeimso Vebo kosminį teleskopą ir stabiliai įsitaisęs maždaug už 1,5 mlrd. kilometrų nuo Žemės esančiame taške, „Euclid“ ėmė siųsti pirmuosius savo stebėjimo vaisius.

Europos kosmoso agentūros (EKA) vadovas Josefas Aschbacheris pranešė, kad pirmosios teleskopo „Euclid“ nuotraukos buvo „įspūdingos ir priminė mums, kodėl turime skristi į kosmosą ir stengtis geriau pažinti visatos paslaptis“.

Tarp nuotraukų – Arklio galvos ūko ir dalies garsiojo Oriono žvaigždyno, taip pat spiralės formos ir „netaisyklingų“ galaktikų vaizdai.

Tačiau su teleskopo „Euclid“ projektu dirbantis mokslininkas Rene Laureijsas naujienų agentūrai AFP pasakojo, kad didžiausio komandos dėmesio sulaukė Persėjo spiečiaus – milžiniškos tolimos daugiau nei tūkstančio galaktikų grupės vaizdas.

Už spiečiaus slypi dar daugiau nei 100 000 galaktikų. EKA teigimu, kai kurios iš jų nuo mūsų nutolusios daugiau nei 10 milijardų šviesmečių ir ligi šiol nėra matytos.

„Tamsiosios visatos detektyvas“

Jeanas-Charlesas Cuillandre, dar vienas teleskopo „Euclid“ projektą įgyvendinantis mokslininkas naujienų agentūrai AFP teigė, kad „Euclid“ nuo kitų kosminių teleskopų skiriasi itin plačiu regos lauku, „kokio astronomijos istorijoje dar nėra buvę“.

Lyginant su juo, Vebo teleskopas „į dangų žvelgia it pro adatos skylutę“, – sakė jis.

Toks platus laukas reiškia, kad teleskopas didelius vaizdus gali fiksuoti itin greitai – pirmoms penkioms naujoms nuotraukoms padaryti teleskopui prireikė maždaug aštuonių valandų.

Vaizdai, kuriems padaryti prireiks dar 16 valandų – taigi, iš viso bus fotografuota visą parą, – bus paskelbti sausį.

EKA teleskopą „Euclid“ yra pavadinusi savo „tamsiosios visatos detektyvu“, kurio užduotis – ištirti, kodėl atrodo, kad 95 proc. visatos sudaro tamsioji materija ir tamsioji energija, apie kurias žinome labai nedaug.

„Tamsioji materija traukia vieną galaktiką prie kitos, versdama jas suktis greičiau nei bet kokia matoma materija; tamsioji energija skatina visatą plėstis“, – paaiškino EKA mokslo direktorė Carole Mundell.

Pirmosios teleskopo „Euclid“ nuotraukos jau dabar pateikė „netiesioginių įrodymų“, kad tamsioji materija egzistuoja, sakė R. Laureijsas.

Pavyzdžiui, jo teigimu, buvo „netikėta“, kad „Euclid“ neužfiksavo žvaigždžių, sekančių paskui sferos pavidalo spiečių NGC 6397, kurį sudaro šimtai tūkstančių žvaigždžių.

„Viena iš teorijų yra tokia, kad sferos pavidalo spiečių gali supti tamsioji materija, neleidžianti žvaigždėms išsisklaidyti“, – pasakojo R. Laureijsas.

Pasivaikščiojimas atgal į praeitį

Tikimasi, kad fiksuodamas iki Žemės 10 milijardų metų keliavusią šviesą „Euclid“ taip pat padės geriau suprasti, kaip po Didžiojo sprogimo, įvykusio prieš 13,8 milijardų metų, tamsioji energija padėjo visatai plėstis.

Teleskopui „Euclid“ surinkus pakankamai duomenų, mokslininkai planuoja nubraižyti trimatį žemėlapį. Trečiasis matmuo jame būtų laikas.

R. Laureijso žodžiais tariant, šis žemėlapis padėtų žmonėms „pasivaikščioti dangaus skliautu ir sugrįžti 10 milijardų metų į praeitį“.

Tačiau pirma reikės palaukti, kol pusę metų trunkančios misijos metu bus gauta daugiau duomenų.

Teleskopo „Euclid“ kelionė nebuvo visiškai sklandi.

Mokslininkams pradėjus stebėjimus, buvo nustatyta, kad kosminiai spinduliai trikdo itin jautraus teleskopo preciziško valdymo jutiklio darbą.

Erdvėlaivio programinėje įrangoje buvo algoritmas, kurį kosminiai spinduliai „apmaudavo“, pasakojo R. Laureijsas.

Tačiau Žemėję likusiai mokslininkų komandai pavyko į erdvėlaivį įkelti naują algoritmą. „Dabar jis veikia be priekaištų“, – sakė R. Laureijs.

Jis pridūrė, kad buvo ir kita problema – nuo variklio strėlės atsispindėjo saulės šviesa, todėl teleskopą teko kiek pakreipti.

EKA pranešė, kad netrukus bus paskelbta mokslinių darbų serija, kurioje bus analizuojami pirmose penkiose nuotraukose užfiksuoti vaizdai.