Pažintis su Adomo Mickevičiaus gyvenimu ir kūryba
Lentvario miesto bibliotekoje veikia paroda „Žvelk širdimi tik į širdį!“, skirta žymiam lietuvių ir lenkų poetui, dramaturgui, publicistui, visuomenės veikėjui Adomui Mickevičiui. Parodoje pateikiami svarbiausi poeto biografijos faktai, jo įžymiausi kūriniai, ypatingos gyvenimo akimirkos.
Adomas Mickevičius gimė 1798 m. gruodžio 24 d. Zaosėje, netoli Naugarduko (dab. Baltarusija). Poeto šeima – Mikalojus Mickevičius (Mikołaj Mickiewicz) ir Barbara Majevska (Barbara Majewska) – buvo smulkieji bajorai. Tėvas – Minsko matininkas, dirbęs advokatu Naugarduko teisme, motina – ekonomo duktė. Adomo Mickevičiaus šeima buvo kilminga ir turėjo savo herbą.
Būdamas vienuolikos pradėjo rašyti eilėraščius, bet jo kūrybą turėję skaityti mokytojai ir artimieji turėjo daug vargo, nes dailyraščio meno A. Mickevičius buvo neįvaldęs. Jo rašysena taip ir liko visada sunkiai įskaitoma. 1815 m. A. Mickevičius baigė dominikonų mokyklą Naugarduke. Nuo 1815 iki 1819 m. studijavo Vilniaus universitete. 1819 m. poetas mokytojavo Kauno apskrities mokykloje, dėstė literatūrą, poetiką, retoriką, gramatiką, senovės ir visuotinę istoriją, moralės mokslą, gamtos ir politinę teisę, buvo mokyklos bibliotekos vedėju. Gyvendamas Kaune, A. Mickevičius mėgo lankytis Ąžuolyne ir Girstupio upelio slėnyje, sėdėti ant akmens. Jo draugai slėnį pavadino Adomo Mickevičiaus slėniu, o jame ant akmens su poeto inicialais iškalė metus – „1823”. Šis akmuo tebėra išlikęs ir yra paskelbtas saugomu.
Poetas buvo ne tik rašytojas ir dėstytojas, bet taip pat neleistinų ir net mistinių sektų narys. Egzistuoja legenda apie Adomo Mickevičiaus gimimą. Akušerė, norėdama, kad vaikas užaugtų protingas, naujagimio virkštelę perpjovė padėjusi ant knygos. O kadangi jis tapo tokiu didžiu žmogumi, toks poelgis pasiteisino.
Savo meilei Marijai Ievai Vereščakaitei, kurią vadino Marile, yra parašęs gražiausius savo kūrinius. Gaila, bet vėliau jų keliai išsiskyrė. 1834 m. vedė Celiną Šimanovską (Celina Szymanowska), su kuria susilaukė 3 sūnų ir 3 dukterų. 1855 m. mirė A. Mickevičiaus žmona. Kilus Krymo karui, poetas išvyko į Turkiją, kur buvo telkiami lenkų legionai kovai su carine Rusija, tačiau Konstantinopolyje A. Mickevičius susirgo ir staiga mirė.
Keliaujanti paroda „Žvelk širdimi tik į širdį!“ parengta vykdant Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos projektą „Adomo Mickevičiaus paveldas pasaulyje“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
A. Mickevičiaus kilmė, gyvenimas, veikla ir kūryba glaudžiai susiję su Lietuva, su Lietuvos istorija ir lietuvių kultūra. Pats A. Mickevičius laikė save bendros Lietuvos bei Lenkijos valstybės piliečiu, vadino Lietuvą savo Tėvyne.
Lentvario miesto bibliotekoje (Klevų al. 20) parodą galima apžiūrėti iki birželio 30 dienos.