29 gruodžio, 2023
Šiaulių ,,Aušros“ muziejus

Peliksui Bugailiškiui – 140

Besidomintieji istorija ir krašto praeitimi „Aušros“ muziejuje vartydami senuosius leidinius, dažno jų viršelio vidinėje pusėje mato įklijuotą Pelikso Bugailiškio ekslibrisą, vaizduojantį atverstos knygos fone ariantį artoją. Šiauliečio dailininko Jeronimo Kmieliausko sukurtą ekslibrisą „Aušros“ muziejininkai padovanojo Peliksui Bugailiškiui 1963 m. jo 80-tojo jubiliejaus proga. Kiekvieną kartą atsivertę knygą, pažymėtą Pelikso Bugailiškio ekslibrisu, tarsi prisiliečiame prie iškilios asmenybės, visą gyvenimą nepailstamai purenusios kultūros paveldo dirvą. Šiemet gruodžio 30 d. minime jau 140-ąsias žymaus Lietuvos visuomenės, politikos ir kultūros veikėjo, teisininko, publicisto, kraštotyrininko, Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus įkūrimo iniciatoriaus ir ilgamečio globėjo Pelikso Bugailiškio gimimo metines. Ką dar žinome apie šį Šiaulių ir Lietuvos visuomeninio gyvenimo, muziejininkystės, kraštotyros ir teisės srityse ryškius pėdsakus palikusį žmogų?

P. Bugailiškis gimė 1883 m. gruodžio 30 d. Juodžiūnų k., Kupiškio vls. 1902 m. baigė Liepojos gimnaziją, 1909 m. – Peterburgo universitetą, tapdamas teisininku. 1904 m. redagavo pirmąjį legalų lietuvišką laikraštį ,,Lietuvių laikraštis“, 1907–1909 m. buvo Lietuviškų knygynėlių draugijos steigėjas ir narys, bendradarbiavo laikraščiuose ,,Naujoji gadynė“, ,,Skardas“, ,,Žarija“, Nuo 1909 m. dirbo teisininku Šiauliuose, o 1915–1917 m. gyvendamas Vilniuje, dirbo banke, bendradarbiavo – ,,Lietuvos žiniose“, ,,Lietuvos aide“ ir ,,Darbo balse“. 1917 m. rugsėjo mėn. atstovavo Šiaulių apygardai Lietuvių konferencijoje Vilniuje – buvo išrinktas į konferencijos prezidiumą, rūpinosi konferencijos protokolais, juos išspausdinęs, išdalindavo dalyviams, kad naujausios žinios kuo greičiau pasiektų atokiausius Lietuvos kampelius.

Plačiajai visuomenei mažiausiai yra žinoma apie P. Bugailiškio, kaip teisininko, darbą. O šioje sityje, kuri buvo jo pragyvenimo šaltinis, nuveikta daug. 1918 m. gruodžio 10 d. įsteigus Šiaulių I taikos teisėjo nuovadą (taip buvo vadinamas teismas), pirmuoju taikos teisėju buvo paskirtas P. Bugailiškis, tokiu būdu tapęs ir  pirmuoju taikos teisėju nepriklausomoje Lietuvoje. 1922 m. liepos 1 d. jis buvo paskirtas Šiaulių apygardos teismo teisėju ir teismo pirmininko padėjėju, o 1923 m. spalio 23 d. – Šiaulių apygardos teismo vicepirmininku ir civilinių bylų skyriaus pirmininku. 1939 m. P. Bugailiškis tampa ir pirmuoju Vilniaus apygardos teismo pirmininku, o teisininko karjerą baigia 1941–1944 m. vėl dirbdamas Šiaulių apygardos teismo pirmininko pareigose. Simboliška, kad 2016 m. viena iš Šiaulių apygardos teismo posėdžių salių buvo pavadinta Pelikso Bugailiškio vardu. Tai vienintelė teisėjo vardu pavadinta teismų salė Lietuvoje.

Visas geriausias savo charakterio ir dvasios savybes, organizacinius sugebėjimus P. Bugailiškis atidavė kraštotyrai, muziejininkystei. Kaip pats teigė:  ,,Kraštotyra ir muziejininkystė iš pomėgio tapo mano pašaukimu“. 1923 m. kovo 11-ąją  P. Bugailiškio iniciatyva įsteigiamas Šiaulių ,,Aušros“ muziejus, o 1927 m. gegužės 15 d. – Šiaulių kraštotyros draugija iš apskrities savivaldybės kuriam laikui perėmusi ir „Aušros“ muziejų. Talkinamas jaunų padėjėjų, P. Bugailiškis ruošė anketas, rengė kraštotyros ekspedicijas, rinko praeities relikvijas. Per keliolikos įtempto ir darnaus darbo metų ,,Aušros“ muziejus tapo stambiausiu  kraštotyros muziejumi Lietuvoje, o ekspedicijų metu surinktas etnografinis archyvas 2006 m. buvo įtrauktas į  UNESCO programos ,,Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

1930–1938 m. P. Bugailiškio iniciatyva leisti (išėjo 5 knygos) jo paties radaguoti leidiniai ,,Šiaulių metraštis“, kuriuose skelbta informacinė-statistinė, istorinė, kraštotyrinė, etnografinė medžiaga. 1934–1944 m. Šiauliuose buvo leidžiamas pirmasis Lietuvoje kraštotyros žurnalas ,,Gimtasai kraštas“ (ats. redaktorius P. Bugailiškis).

1940 m. rugsėjo 5 d. P. Bugailiškis paskiriamas ,,Aušros“ muziejaus globėju. 1941 m. gegužės mėnesį, jau dirbdamas Lietuvos TSR mokslų akademijos Etnologijos instituto direktoriumi, vadovauja ,,Aušros“ muziejaus perdavimui LTSR mokslų akademijai, 1943 m. – organizuoja muziejaus eksponatų evakuaciją ir slėpimą.  P. Bugailiškis buvo tvirtos moralės, tvirtu teisingumo jausmu vadovavęsis žmogus. Už įvairius pasisakymus sovietinės valdžios tardytas dar 1945 m., o 1953 m. kovo 2 d. suimamas ir tris mėnesius laikomas Vilniaus saugumo rūsiuose bei Lukiškių kalėjime. Nuteisiamas už 1938 m. „Šiaulių metraštyje“ spausdintą miesto istorinę apžvalgą, kurioje aprašė 1919–1920 m. bolševikinės Rusijos veiksmus Lietuvos teritorijoje, kas labai nepatiko Stalino valdžiai. Paskirtoji bausmė – penkeri metai sunkiųjų darbų kalėjimo – dėl amnestijos neįvykdyta.

P. Bugailiškis – ne tik muziejininkas praktikas, šiam darbui atidavęs visą nuo sudėtingo teisininko darbo likusį laiką. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje gvildeno teorinius muziejininkystės, kultūros paminklų apsaugos klausimus, į muziejininkystės ir paminklų apsaugos darbą stengėsi įtraukti krašto šviesuomenę, jaunimą ir mokytojus. Tokiu būdu jo pastangomis Šiauliai buvo tapę vienu iš tarpukario Lietuvos muziejininkystės centrų.

Mirė P. Bugailiškis 1965 m. spalio 27 d., palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

1994 m. Šiaulių ,,Aušros“ muziejus išleido Pelikso Bugailiškio atsiminimus ,,Gyvenimo vieškeliais“, o pagerbdamas P. Bugailiškio valią ir atminimą, 1998 m. įsteigė Pelikso Bugailiškio premiją, kuri skiriama už muziejininkystės, kraštotyros darbus. „Aušros“ muziejaus iniciatyva viena Šiaulių miesto gatvių yra pavadinta Pelikso Bugailiškio vardu.

Pelikso Bugailiškio sveikinimas šiauliečiams muziejininkams Naujųjų, 1963-ųjų metų proga ir palinkėjimas rūpintis bei puoselėti muziejininkystės dirvonus, aktualus ir šiandien. Atsiminkime jį:

„Aušros“ muziejininkams ir kraštotyrininkams.

Mano sveikinimai ir linkėjimai Naujųjų metų proga, kad mūsų kieta, vis dar susmegusi ir neretai įšalusi dirva būtų rūpestingai ir sėkmingai plėšiama ir purenama, kad ji vis geriau ir geriau derėtų ir gražesnių vaisių turėtų.

Vilnius 

  1. XII Peliksas Bugailiškis


20 gruodžio, 2024

Medinės Šnipiškės – istorinė Vilniaus miesto dalis, šiuo metu kelianti daug diskusijų. Kultūros paveldo departamentui patvirtinus Medinių Šnipiškių ribas, nustačius […]

18 gruodžio, 2024

XV–XVIII a. Žemaitijos kunigaikštystė, nors ir buvo padalyta į 29 valsčius (vėliau pavietus), neturėjo vieningos administracinės ar teisinės struktūros, kuri […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

14 gruodžio, 2024

Siekdamas išvengti kišimosi į savivaldos reikalus, Seimas atmetė siūlymą įpareigoti savivaldybes privalomai steigti Istorinio atminimo įamžinimo komisijas. Tai numatančias Vietos […]

Eugenijus Šalkauskas su žmona ir sūnumi. Foto F. Boruchovičius, Telšiai
13 gruodžio, 2024

Padalijus Žemaitijos seniūniją į dvi dalis, 1764 m. įkurta Telšių apskritis – administracinis vienetas, įvairiais laikotarpiais vadintas Telšių žeme, Telšių […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

12 gruodžio, 2024

Dar 2017 metais Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pradėtą kelią link valstybės pripažinimo vainikavo sėkmė. Ketvirtadienį Seimas oficialiai suteikė šiai […]

12 gruodžio, 2024

Gyventojų apklausoje dalyvavę šiauliečiai nesutinka su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimu, kuriuo savivaldybė yra įpareigojama pakeisti […]

12 gruodžio, 2024

Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta […]

AB „Šiaulių energija“ nuotr.
12 gruodžio, 2024

AB „Šiaulių energija“ investuoja į projektus, prisidedančius prie tvarios energetikos plėtros, didinančius atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą. Šios investicijos padeda mažinti […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

7 gruodžio, 2024

2024 m. gruodžio 7 d. Šiauliuose sužibo tradicijomis alsuojanti Kalėdų eglė. Keliolikos metrų aukščio eglę miestui padovanojo Šiaulių rajono gyventojai. […]

Verslo efektyvumo alchemija
30 lapkričio, 2024

Neretai apie verslo sėkmę sprendžiama pagal įmonės uždirbamą pelną, tačiau šiuolaikinėje verslo aplinkoje vis dažniau kalbama apie tai, kaip optimizuoti […]

Audimas klasikinės tapiserijos technika Lietuvos nacionaliniame muziejuje / Silvestro Samsono nuotr.
28 lapkričio, 2024

Lietuvos nacionalinis muziejus ir šiais metais dalyvauja „Socialinio recepto“ iniciatyvoje. Projektu siekiama stiprinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinę gerovę ir psichikos […]

Aistė ir Augustinas prie atminimo lentos Pauliui Normantui Vengrijoje
28 lapkričio, 2024

Jau septynerius metus Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė su savo projektu „Gabalėliai Lietuvos“ keliauja po pasaulį dokumentuodami lietuvišką paveldą. Po […]

27 lapkričio, 2024

2024 m. lapkričio 25 d. Vilniuje, Antakalnio kapinių Generolų kalnelyje, vyko paminklo pašventinimo iškilmė prieš metus čia Amžinojo poilsio atgulusiam […]

27 lapkričio, 2024

Beieškant po pasaulį išsibarsčiusių šiauliečių, nustebino netikėta ir šilta pažintis su Audriumi Brūzga – žmogumi, labai mylinčiu Lietuvą ir miestą, […]

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas, Kazimiero Voiniakovskio paveikslas
25 lapkričio, 2024

Šią dieną prieš 260 metų, 1764 m. lapkričio 25 d., Varšuvos Šv. Jono katedroje buvo karūnuotas Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732-1798) […]