29 gruodžio, 2023
Šiaulių ,,Aušros“ muziejus

Peliksui Bugailiškiui – 140

Besidomintieji istorija ir krašto praeitimi „Aušros“ muziejuje vartydami senuosius leidinius, dažno jų viršelio vidinėje pusėje mato įklijuotą Pelikso Bugailiškio ekslibrisą, vaizduojantį atverstos knygos fone ariantį artoją. Šiauliečio dailininko Jeronimo Kmieliausko sukurtą ekslibrisą „Aušros“ muziejininkai padovanojo Peliksui Bugailiškiui 1963 m. jo 80-tojo jubiliejaus proga. Kiekvieną kartą atsivertę knygą, pažymėtą Pelikso Bugailiškio ekslibrisu, tarsi prisiliečiame prie iškilios asmenybės, visą gyvenimą nepailstamai purenusios kultūros paveldo dirvą. Šiemet gruodžio 30 d. minime jau 140-ąsias žymaus Lietuvos visuomenės, politikos ir kultūros veikėjo, teisininko, publicisto, kraštotyrininko, Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus įkūrimo iniciatoriaus ir ilgamečio globėjo Pelikso Bugailiškio gimimo metines. Ką dar žinome apie šį Šiaulių ir Lietuvos visuomeninio gyvenimo, muziejininkystės, kraštotyros ir teisės srityse ryškius pėdsakus palikusį žmogų?

P. Bugailiškis gimė 1883 m. gruodžio 30 d. Juodžiūnų k., Kupiškio vls. 1902 m. baigė Liepojos gimnaziją, 1909 m. – Peterburgo universitetą, tapdamas teisininku. 1904 m. redagavo pirmąjį legalų lietuvišką laikraštį ,,Lietuvių laikraštis“, 1907–1909 m. buvo Lietuviškų knygynėlių draugijos steigėjas ir narys, bendradarbiavo laikraščiuose ,,Naujoji gadynė“, ,,Skardas“, ,,Žarija“, Nuo 1909 m. dirbo teisininku Šiauliuose, o 1915–1917 m. gyvendamas Vilniuje, dirbo banke, bendradarbiavo – ,,Lietuvos žiniose“, ,,Lietuvos aide“ ir ,,Darbo balse“. 1917 m. rugsėjo mėn. atstovavo Šiaulių apygardai Lietuvių konferencijoje Vilniuje – buvo išrinktas į konferencijos prezidiumą, rūpinosi konferencijos protokolais, juos išspausdinęs, išdalindavo dalyviams, kad naujausios žinios kuo greičiau pasiektų atokiausius Lietuvos kampelius.

Plačiajai visuomenei mažiausiai yra žinoma apie P. Bugailiškio, kaip teisininko, darbą. O šioje sityje, kuri buvo jo pragyvenimo šaltinis, nuveikta daug. 1918 m. gruodžio 10 d. įsteigus Šiaulių I taikos teisėjo nuovadą (taip buvo vadinamas teismas), pirmuoju taikos teisėju buvo paskirtas P. Bugailiškis, tokiu būdu tapęs ir  pirmuoju taikos teisėju nepriklausomoje Lietuvoje. 1922 m. liepos 1 d. jis buvo paskirtas Šiaulių apygardos teismo teisėju ir teismo pirmininko padėjėju, o 1923 m. spalio 23 d. – Šiaulių apygardos teismo vicepirmininku ir civilinių bylų skyriaus pirmininku. 1939 m. P. Bugailiškis tampa ir pirmuoju Vilniaus apygardos teismo pirmininku, o teisininko karjerą baigia 1941–1944 m. vėl dirbdamas Šiaulių apygardos teismo pirmininko pareigose. Simboliška, kad 2016 m. viena iš Šiaulių apygardos teismo posėdžių salių buvo pavadinta Pelikso Bugailiškio vardu. Tai vienintelė teisėjo vardu pavadinta teismų salė Lietuvoje.

Visas geriausias savo charakterio ir dvasios savybes, organizacinius sugebėjimus P. Bugailiškis atidavė kraštotyrai, muziejininkystei. Kaip pats teigė:  ,,Kraštotyra ir muziejininkystė iš pomėgio tapo mano pašaukimu“. 1923 m. kovo 11-ąją  P. Bugailiškio iniciatyva įsteigiamas Šiaulių ,,Aušros“ muziejus, o 1927 m. gegužės 15 d. – Šiaulių kraštotyros draugija iš apskrities savivaldybės kuriam laikui perėmusi ir „Aušros“ muziejų. Talkinamas jaunų padėjėjų, P. Bugailiškis ruošė anketas, rengė kraštotyros ekspedicijas, rinko praeities relikvijas. Per keliolikos įtempto ir darnaus darbo metų ,,Aušros“ muziejus tapo stambiausiu  kraštotyros muziejumi Lietuvoje, o ekspedicijų metu surinktas etnografinis archyvas 2006 m. buvo įtrauktas į  UNESCO programos ,,Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

1930–1938 m. P. Bugailiškio iniciatyva leisti (išėjo 5 knygos) jo paties radaguoti leidiniai ,,Šiaulių metraštis“, kuriuose skelbta informacinė-statistinė, istorinė, kraštotyrinė, etnografinė medžiaga. 1934–1944 m. Šiauliuose buvo leidžiamas pirmasis Lietuvoje kraštotyros žurnalas ,,Gimtasai kraštas“ (ats. redaktorius P. Bugailiškis).

1940 m. rugsėjo 5 d. P. Bugailiškis paskiriamas ,,Aušros“ muziejaus globėju. 1941 m. gegužės mėnesį, jau dirbdamas Lietuvos TSR mokslų akademijos Etnologijos instituto direktoriumi, vadovauja ,,Aušros“ muziejaus perdavimui LTSR mokslų akademijai, 1943 m. – organizuoja muziejaus eksponatų evakuaciją ir slėpimą.  P. Bugailiškis buvo tvirtos moralės, tvirtu teisingumo jausmu vadovavęsis žmogus. Už įvairius pasisakymus sovietinės valdžios tardytas dar 1945 m., o 1953 m. kovo 2 d. suimamas ir tris mėnesius laikomas Vilniaus saugumo rūsiuose bei Lukiškių kalėjime. Nuteisiamas už 1938 m. „Šiaulių metraštyje“ spausdintą miesto istorinę apžvalgą, kurioje aprašė 1919–1920 m. bolševikinės Rusijos veiksmus Lietuvos teritorijoje, kas labai nepatiko Stalino valdžiai. Paskirtoji bausmė – penkeri metai sunkiųjų darbų kalėjimo – dėl amnestijos neįvykdyta.

P. Bugailiškis – ne tik muziejininkas praktikas, šiam darbui atidavęs visą nuo sudėtingo teisininko darbo likusį laiką. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje gvildeno teorinius muziejininkystės, kultūros paminklų apsaugos klausimus, į muziejininkystės ir paminklų apsaugos darbą stengėsi įtraukti krašto šviesuomenę, jaunimą ir mokytojus. Tokiu būdu jo pastangomis Šiauliai buvo tapę vienu iš tarpukario Lietuvos muziejininkystės centrų.

Mirė P. Bugailiškis 1965 m. spalio 27 d., palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

1994 m. Šiaulių ,,Aušros“ muziejus išleido Pelikso Bugailiškio atsiminimus ,,Gyvenimo vieškeliais“, o pagerbdamas P. Bugailiškio valią ir atminimą, 1998 m. įsteigė Pelikso Bugailiškio premiją, kuri skiriama už muziejininkystės, kraštotyros darbus. „Aušros“ muziejaus iniciatyva viena Šiaulių miesto gatvių yra pavadinta Pelikso Bugailiškio vardu.

Pelikso Bugailiškio sveikinimas šiauliečiams muziejininkams Naujųjų, 1963-ųjų metų proga ir palinkėjimas rūpintis bei puoselėti muziejininkystės dirvonus, aktualus ir šiandien. Atsiminkime jį:

„Aušros“ muziejininkams ir kraštotyrininkams.

Mano sveikinimai ir linkėjimai Naujųjų metų proga, kad mūsų kieta, vis dar susmegusi ir neretai įšalusi dirva būtų rūpestingai ir sėkmingai plėšiama ir purenama, kad ji vis geriau ir geriau derėtų ir gražesnių vaisių turėtų.

Vilnius 

  1. XII Peliksas Bugailiškis


Astos Andrulienės nuotr.
20 vasario, 2025

2025 m. vasario 20-ąją, minint 72-ąsias rašytojo, dramaturgo, filosofo, švietėjo, humanisto, chorvedžio, kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos-Vydūno mirties metines, Pagėgių savivaldybės […]

20 vasario, 2025

Rytoj, vasario 21 d., pasaulis švęs Tarptautinę gido dieną. Tai puiki progą padėkoti mūsų krašto gidams, be kurių neįsivaizduojama Šiaulių […]

Birutės Nenėnienės nuotr.
20 vasario, 2025

KUDIRKOS NAUMIESTIS. Saulėtas rytas, iš vakaro sniego kruopelėmis pabalinta žemė – ir dar sekmadienis! Tokia skaidri Vasario 16-oji, Valstybės atkūrimo […]

18 vasario, 2025

Jubiliejinį, jau 10-ąjį kartą, mūsų šalyje ir užsienyje organizuojamos Lietuvių kalbos dienos. Šiaulių miesto savivaldybės viešajai bibliotekai laimėjus projektą „Šiauliai […]

17 vasario, 2025

Vasario 16 d. Kaune, LPKTS salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio (1925–2010) […]

16 vasario, 2025

Lietuvai minint 107-ąsias valstybės atkūrimo metines, jaunimo organizacija „Pro Patria“ sostinėje sekmadienį surengė tradicine tapusią eiseną su deglais. Eitynių dalyviai […]

14 vasario, 2025

Varėnos krašte išskirtiniu antkapiniu ženklu „Lietuvos partizanas“ pažymėti partizanų kapa Artėjant Vasario 16-ajai – Lietuvos nepriklausomybės dienai, Lietuvos gyventojų genocido […]

14 vasario, 2025

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos: Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku šeimose […]

12 vasario, 2025

Šventosios gyventojas, tvarkydamas namų palėpę, rado XIX amžiuje išleistą Motiejaus Valančiaus veikalą. Šį leidinį radęs vyras, knygą padovanojo Kretingos rajono […]

7 vasario, 2025

Vasario 6 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje vyko Liucijos Citovičiūtės knygos „Pirmoji lietuvių kalba parašyta istorijos […]

7 vasario, 2025

Kultūros paveldo departamentas (KPD) skirs 868 eurų baudą karališkąsias insignijas atradusiai Vilniaus arkivyskupijai. Departamento teigimu, į slaptavietės atvėrimą paveldotvarkininkų nepakvietusi […]

7 vasario, 2025

Panevėžyje, „Šaltinėlio“ bibliotekos languose ir erdvėse eksponuojama ypatinga Violetos Valentonytės ir Urtės Salikaitės-Pranckūnienės paroda – „Raštų kelionė: nuo tradicijos iki […]

7 vasario, 2025

VIDUKLĖ. Paskutinį sausio sekmadienį iškilmingai paminėtas 1976-1983 metais čia klebonavusio Šv. Kryžiaus parapijos klebono mons. Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 […]

Petro Skargos toga ir biretas VU 350 metų jubiliejaus parodoje Pranciškaus Smuglevičiaus salėje / Fot. J. Bulhak. LNM
6 vasario, 2025

Du Lietuvos muziejai praėjusių metų pabaigoje sulaukė ypatingos dovanos: atlikus tyrimus buvo įrodyta, kad Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugoma pelerina […]

5 vasario, 2025

Praėjusiais metais spalio mėnesį Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka pateikė projekto „Šiauliai – lietuvių kalbos dienų sostinė 2025: kalbinė tapatybė […]

4 vasario, 2025

Seimo „aušriečiai“ paruošė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus, numatant išimtis politikams, valstybės pareigūnams ir tarnautojams. Projekto iniciatoriai […]

3 vasario, 2025

2025 m. vasario 1 d.  Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko iškilmingas  bendruomenės renginys, skirtas paminėti LDK etmono Jonušo Radvilos […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
1 vasario, 2025

Sausio 30 d. Vilniuje, Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos knygos […]

31 sausio, 2025

Vilniaus miesto savivaldybė ketina dar šiais metais paskelbti konkursą dėl paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai įamžinti. „Šiuo metu vyksta […]

29 sausio, 2025

Trečiadienį sostinės savivaldybės taryba pritarė siūlymui įrengti atminimo lentas, skirtas Nepriklausomybės Akto signatarui Bronislovui Genzeliui bei Pasaulio tautų teisuolei Aleksandrai Dževeckai. […]