29 gruodžio, 2023
Šiaulių ,,Aušros“ muziejus

Peliksui Bugailiškiui – 140

Besidomintieji istorija ir krašto praeitimi „Aušros“ muziejuje vartydami senuosius leidinius, dažno jų viršelio vidinėje pusėje mato įklijuotą Pelikso Bugailiškio ekslibrisą, vaizduojantį atverstos knygos fone ariantį artoją. Šiauliečio dailininko Jeronimo Kmieliausko sukurtą ekslibrisą „Aušros“ muziejininkai padovanojo Peliksui Bugailiškiui 1963 m. jo 80-tojo jubiliejaus proga. Kiekvieną kartą atsivertę knygą, pažymėtą Pelikso Bugailiškio ekslibrisu, tarsi prisiliečiame prie iškilios asmenybės, visą gyvenimą nepailstamai purenusios kultūros paveldo dirvą. Šiemet gruodžio 30 d. minime jau 140-ąsias žymaus Lietuvos visuomenės, politikos ir kultūros veikėjo, teisininko, publicisto, kraštotyrininko, Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus įkūrimo iniciatoriaus ir ilgamečio globėjo Pelikso Bugailiškio gimimo metines. Ką dar žinome apie šį Šiaulių ir Lietuvos visuomeninio gyvenimo, muziejininkystės, kraštotyros ir teisės srityse ryškius pėdsakus palikusį žmogų?

P. Bugailiškis gimė 1883 m. gruodžio 30 d. Juodžiūnų k., Kupiškio vls. 1902 m. baigė Liepojos gimnaziją, 1909 m. – Peterburgo universitetą, tapdamas teisininku. 1904 m. redagavo pirmąjį legalų lietuvišką laikraštį ,,Lietuvių laikraštis“, 1907–1909 m. buvo Lietuviškų knygynėlių draugijos steigėjas ir narys, bendradarbiavo laikraščiuose ,,Naujoji gadynė“, ,,Skardas“, ,,Žarija“, Nuo 1909 m. dirbo teisininku Šiauliuose, o 1915–1917 m. gyvendamas Vilniuje, dirbo banke, bendradarbiavo – ,,Lietuvos žiniose“, ,,Lietuvos aide“ ir ,,Darbo balse“. 1917 m. rugsėjo mėn. atstovavo Šiaulių apygardai Lietuvių konferencijoje Vilniuje – buvo išrinktas į konferencijos prezidiumą, rūpinosi konferencijos protokolais, juos išspausdinęs, išdalindavo dalyviams, kad naujausios žinios kuo greičiau pasiektų atokiausius Lietuvos kampelius.

Plačiajai visuomenei mažiausiai yra žinoma apie P. Bugailiškio, kaip teisininko, darbą. O šioje sityje, kuri buvo jo pragyvenimo šaltinis, nuveikta daug. 1918 m. gruodžio 10 d. įsteigus Šiaulių I taikos teisėjo nuovadą (taip buvo vadinamas teismas), pirmuoju taikos teisėju buvo paskirtas P. Bugailiškis, tokiu būdu tapęs ir  pirmuoju taikos teisėju nepriklausomoje Lietuvoje. 1922 m. liepos 1 d. jis buvo paskirtas Šiaulių apygardos teismo teisėju ir teismo pirmininko padėjėju, o 1923 m. spalio 23 d. – Šiaulių apygardos teismo vicepirmininku ir civilinių bylų skyriaus pirmininku. 1939 m. P. Bugailiškis tampa ir pirmuoju Vilniaus apygardos teismo pirmininku, o teisininko karjerą baigia 1941–1944 m. vėl dirbdamas Šiaulių apygardos teismo pirmininko pareigose. Simboliška, kad 2016 m. viena iš Šiaulių apygardos teismo posėdžių salių buvo pavadinta Pelikso Bugailiškio vardu. Tai vienintelė teisėjo vardu pavadinta teismų salė Lietuvoje.

Visas geriausias savo charakterio ir dvasios savybes, organizacinius sugebėjimus P. Bugailiškis atidavė kraštotyrai, muziejininkystei. Kaip pats teigė:  ,,Kraštotyra ir muziejininkystė iš pomėgio tapo mano pašaukimu“. 1923 m. kovo 11-ąją  P. Bugailiškio iniciatyva įsteigiamas Šiaulių ,,Aušros“ muziejus, o 1927 m. gegužės 15 d. – Šiaulių kraštotyros draugija iš apskrities savivaldybės kuriam laikui perėmusi ir „Aušros“ muziejų. Talkinamas jaunų padėjėjų, P. Bugailiškis ruošė anketas, rengė kraštotyros ekspedicijas, rinko praeities relikvijas. Per keliolikos įtempto ir darnaus darbo metų ,,Aušros“ muziejus tapo stambiausiu  kraštotyros muziejumi Lietuvoje, o ekspedicijų metu surinktas etnografinis archyvas 2006 m. buvo įtrauktas į  UNESCO programos ,,Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

1930–1938 m. P. Bugailiškio iniciatyva leisti (išėjo 5 knygos) jo paties radaguoti leidiniai ,,Šiaulių metraštis“, kuriuose skelbta informacinė-statistinė, istorinė, kraštotyrinė, etnografinė medžiaga. 1934–1944 m. Šiauliuose buvo leidžiamas pirmasis Lietuvoje kraštotyros žurnalas ,,Gimtasai kraštas“ (ats. redaktorius P. Bugailiškis).

1940 m. rugsėjo 5 d. P. Bugailiškis paskiriamas ,,Aušros“ muziejaus globėju. 1941 m. gegužės mėnesį, jau dirbdamas Lietuvos TSR mokslų akademijos Etnologijos instituto direktoriumi, vadovauja ,,Aušros“ muziejaus perdavimui LTSR mokslų akademijai, 1943 m. – organizuoja muziejaus eksponatų evakuaciją ir slėpimą.  P. Bugailiškis buvo tvirtos moralės, tvirtu teisingumo jausmu vadovavęsis žmogus. Už įvairius pasisakymus sovietinės valdžios tardytas dar 1945 m., o 1953 m. kovo 2 d. suimamas ir tris mėnesius laikomas Vilniaus saugumo rūsiuose bei Lukiškių kalėjime. Nuteisiamas už 1938 m. „Šiaulių metraštyje“ spausdintą miesto istorinę apžvalgą, kurioje aprašė 1919–1920 m. bolševikinės Rusijos veiksmus Lietuvos teritorijoje, kas labai nepatiko Stalino valdžiai. Paskirtoji bausmė – penkeri metai sunkiųjų darbų kalėjimo – dėl amnestijos neįvykdyta.

P. Bugailiškis – ne tik muziejininkas praktikas, šiam darbui atidavęs visą nuo sudėtingo teisininko darbo likusį laiką. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje gvildeno teorinius muziejininkystės, kultūros paminklų apsaugos klausimus, į muziejininkystės ir paminklų apsaugos darbą stengėsi įtraukti krašto šviesuomenę, jaunimą ir mokytojus. Tokiu būdu jo pastangomis Šiauliai buvo tapę vienu iš tarpukario Lietuvos muziejininkystės centrų.

Mirė P. Bugailiškis 1965 m. spalio 27 d., palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

1994 m. Šiaulių ,,Aušros“ muziejus išleido Pelikso Bugailiškio atsiminimus ,,Gyvenimo vieškeliais“, o pagerbdamas P. Bugailiškio valią ir atminimą, 1998 m. įsteigė Pelikso Bugailiškio premiją, kuri skiriama už muziejininkystės, kraštotyros darbus. „Aušros“ muziejaus iniciatyva viena Šiaulių miesto gatvių yra pavadinta Pelikso Bugailiškio vardu.

Pelikso Bugailiškio sveikinimas šiauliečiams muziejininkams Naujųjų, 1963-ųjų metų proga ir palinkėjimas rūpintis bei puoselėti muziejininkystės dirvonus, aktualus ir šiandien. Atsiminkime jį:

„Aušros“ muziejininkams ir kraštotyrininkams.

Mano sveikinimai ir linkėjimai Naujųjų metų proga, kad mūsų kieta, vis dar susmegusi ir neretai įšalusi dirva būtų rūpestingai ir sėkmingai plėšiama ir purenama, kad ji vis geriau ir geriau derėtų ir gražesnių vaisių turėtų.

Vilnius 

  1. XII Peliksas Bugailiškis


Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

24 kovo, 2025

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje […]

22 kovo, 2025

Šeštadienį Prezidentūros Baltojoje salėje buvo minimas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.   Prieš šimtmetį įkurtos […]

22 kovo, 2025

Penktadienį Šiauliuose buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimo lenta. Šiaulių rajono mero patarėjos Ritos Žadeikytės teigimu, informacija apie šį įvyki […]

21 kovo, 2025

Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
20 kovo, 2025

2025 m. kovo 20-ąją Šiauliuose paminėta Pasaulinė žemės diena. Šiais metais sulaukta ypatingo jaunųjų šiauliečių įsitraukimo. Nuo kovo 7 dienos […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

18 kovo, 2025

Keturiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Jonavoje, Vilniuje ir Panevėžyje – planuojama įrengti naujus maniežus. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija […]

18 kovo, 2025

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo […]

17 kovo, 2025

Kovo 11–14 dienomis Telšių rajono delegacija, gavusi kvietimą iš Gedolah Ateres Shlomo Ješivų tinklo – Telz Ješivos vyriausiojo Rabino Sholem […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

Juozas Tarvydas su šeima, minint jo 70-metį, 1970-01-06.
14 kovo, 2025

Kiekvienas savo gyvenimo kelyje sutinkame Mokytoją, kuris tampa kelrode žvaigžde mūsų siekiuose, sektinu pavyzdžiu mokant ir auklėjant vaikus. Apie tokį […]

13 kovo, 2025

2025 m. pavasarį Šiaulių kultūros centras pasitinka džiugiomis nuotaikomis. Nuo 2023 metų pradžios vykę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų […]

12 kovo, 2025

Kovo 11 dieną Ėriškių kultūros centras kartu su renginio partneriais Vadoklių, Ramygalos, Krekenavos kultūros centrais, Upytės A. Belazaro pagrindine mokykla […]

11 kovo, 2025

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinis muziejus perėmė unikalius su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija susijusius artefaktus. Juos muziejui […]

11 kovo, 2025

Minint 35-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines, prezidentas Gitanas Nausėda ragina piliečius susitelkti ir išlaikyti tautos vienybę. Tai, anot šalies vadovo, […]

11 kovo, 2025

Antradienį minint 35-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, Vilniaus Universiteto (VU) Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Ernestai Kazakėnaitei įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija.  E. Kazakėnaitei paskirti […]

4 kovo, 2025

2025 m. kovo 4 d. Kaune ant namo K. Donelaičio g. 14 vyko atminimo lentos atidengimas skirtas lietuvybės puoselėtojai ir […]

Regionų naujienos