Penkių pagrindinių šalies ligoninių vadovai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą

Didžiosios šalies gydymo įstaigos, šiuo metu koordinuojančios koronaviruso (COVID-19) plitimo suvaldymą Lietuvoje, pirmadienį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, vadinamąjį ketinimų protokolą, kuriuo sutarė siekti tvirtesnės partnerystės ir sustiprinti ekstremaliosios situacijos ir karantino metu atrastus, išbandytus bei pasiteisinusius bendradarbiavimo modelius. Pasirašydamos šį susitarimą, ligoninės susivienijo į Bendradarbiavimo koordinacinę tarybą.

Penkios pagrindinės ligoninės, t.y. VU ligoninės Santaros klinikos, LSMU ligoninė Kauno klinikos, Klaipėdos universitetinės ligoninė (KUL), Respublikinės Šiaulių ligoninė ir Respublikinė Panevėžio ligoninė, ketinimų protokolu sutarė, sutelkdamos savo kompetencijas bei patirtį, dalintis gerosiomis praktikomis, esant poreikiui ir toliau bendradarbiauti teikiant paslaugas pacientams, organizuojant jų srautus, siekiant įgyti būtinas priemones pacientų gydymui, rengiant viešuosius pirkimus, tariantis kitais aktualiais klausimais, siekiant užtikrinti kuo geresnes darbo sąlygas medikams ir teikiant paslaugas pacientams.  

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tai, ko gero, vienas pirmųjų tokio masto bendradarbiavimo susitarimų tarp didžiausių šalies gydymo įstaigų per visą Nepriklausomybės laikotarpį.

„Labai džiaugiuosi, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gydymo įstaigos, kurios, beje, ir lyderiauja savo regionuose suvaldant koronaviruso plitimą, dirba ne tik tiesioginį savo darbą teikdami paslaugas pacientams, bet ir geba susivienyti dėl kilnaus tikslo – glaudžiai bendradarbiauti įvairiose srityse už savo ligoninių ribų ir teikti pasiūlymus, kaip gerinti situaciją šalies sveikatos sektoriuje“, – sako ministras A. Veryga.

Anot ministro, karantinas ir ekstremali situacija pademonstravo šių gydymo įstaigų vienybę kovojant su nematomu priešu. Tad norėtųsi, kad ši partnerystė išliktų ir ateityje, nebūtų pamiršti jau atrasti bendradarbiavimo modeliai, kuriuos svarbu tobulinti ir toliau.

Susitarta, kad Bendradarbiavimo koordinacinėje taryboje, dalyvaujant Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir susitarimą pasirašiusių sveikatos įstaigų atstovams, bus reguliariai tariamasi, priimant svarbiausius sprendimus, susijusiais su medikų darbu, paslaugų teikimu pacientams, teikiant pasiūlymus SAM ir kitoms šalies institucijoms, kaip pagerinti situaciją šalies sveikatos sektoriuje.

Taip pat tarybai priklausančios gydymo įstaigos, esant poreikiui, įsipareigojo inicijuoti panašių bendradarbiavimo sutarimų pasirašymą tarp regioninių gydymo įstaigų ir taip užtikrinti platesnį ligoninių įsitraukimą stiprinant karantino ir ekstremaliosios situacijos metu atrastus ir išgrynintus bendradarbiavimo metodus.

Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius teigia, kad pagrindinis Santaros klinikų tikslas ir prioritetas – pacientas bei jam teikiamos visapusės aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugos. Pasak generalinio direktoriaus, COVID-19 pandemijos metu užsimezgė gražus bendradarbiavimas su kitomis pagrindinėmis šalies ligoninėmis. Jis tikina, kad mato dideles galimybes dirbti drauge ne tik valdant pacientų srautus, mažinant užleistų ligų atvejų skaičių, keičiantis turima patirtimi, optimizuojant brangios įrangos panaudojimą, atliekant ekspertinį darbą, esant sudėtingiems pacientų atvejams, bet ir siekiant svarbaus tiek Santaros klinikoms, tiek visai Lietuvai tikslo: gerinti šalies sveikatingumo rezultatus, siekiant europinių sveikatos rodiklių.

Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus teigimu, COVID-19 pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas išmokė Lietuvos gydymo įstaigas bendradarbiauti. „Šią pamoką mes išmokome visi drauge, sąmoningai ir laisvanoriškai. Bendradarbiavome ir dalijomės gerąją patirtimi, nes šalies žmonių sveikata yra mūsų visų bendras tikslas. O bendrus tikslus galima pasiekti tik susitelkus, dirbant vieningai ir kolegiškai. Todėl susitarimas koordinuoti įstaigų bendradarbiavimą yra sveikintinas ir gražus tolesnio efektyvaus darbo simbolis“, – sako generalinis direktorius prof. habil. dr.  R. Jurkevičius.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika pripažįsta, kad praėjusių metų pabaigoje, sužinojęs apie inicijuojamą projektą, buvo pakankamai skeptiškai nusiteikęs, tačiau karantino laikotarpis atskleidė galimybes kartu valdyti įvairias rizikas, tame tarpe – ir paslaugų srautų, specialistų judėjimo bei kitas. Generalinis direktorius sako esantis už tai labai dėkingas visų ligoninių vadovybėms, todėl ir ateityje matantis galimybes tobulinti bendradarbiavimą.

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas teigia, kad pirmosios koronaviruso bangos metu įgyta gerosios praktikos, kuomet kartu su kitomis didžiosiomis šalies gydymo įstaigomis, padedant Lietuvos ambasadorei Kinijoje, konsoliduoto pirkimo būdu trumpiausiais terminais ir geromis kainomis buvo nupirkta asmens apsaugos priemonių. Direktoriaus teigimu, su Santaros klinikomis glaudžiai bendradarbiauta gydant pacientus, kuriems buvo reikalingi EKMO aparatai, o po to, šie pacientai atliko reabilitaciją Panevėžio ligoninėje ir Likėnų reabilitacijos ligoninėje.

A. Skorupskas tikina, kad daug dirbo su Kauno klinikomis, keičiantis įvairiausia informacija ir konsultacijomis, visada bendradarbiavo ir su kitomis šalies gydymo įstaigomis. Jo teigimu, tai – puikus pavyzdys, kuomet bendras darbas duoda neįkainojamą naudą, gelbstint pacientų sveikatą ir gyvybes.

Klaipėdos universitetinės ligoninės direktoriaus Vinso Janušonio teigimu, šis susitarimas bus naudingas tiek jame dalyvaujančioms įstaigoms, tiek pacientams, ypač šiuo Covid-19 pandemijos laikotarpiu.

Šis susitarimas yra Europos Komisijos (EK) finansuojamo bandomojo projekto dalis, kuriuo siekiama skatinti šalies gydymo įstaigų partnerystę, taikant pažangius bendradarbiavimo modelius.