Per karantiną lietuviai nešykšti pinigų sporto prekėms: ant bangos – dviračiai

Per dviem karantinais paženklintus 2020-uosius namuose užsidarę lietuviai neišlaidavo naujiems drabužiams ar avalynei, bet nešykštėjo pinigų sporto prekėms – ypač ant bangos buvo dviračiai.

Dviračių, paspirtukų, treniruoklių ir kitų su sportu bei poilsiu susijusių prekių bumą atspindi Statistikos departamento duomenys apie pernykštę mažmeninės prekybos apyvartą.

Departamento Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Ramaškevičienė pastebi, kad pernai, palyginti su ankstesniais metais, sporto ir poilsio prekių paklausa išaugo kaip niekada anksčiau.

Anot A. Ramaškevičienės, ypač ji šoktelėjo per pirmąjį karantiną pavasarį, bet tęsėsi ir vėliau. „Iš namų dirbti ar mokytis pradėję žmonės per pirmąjį karantiną pirko ne tik informacijos ir ryšių technologijų įrangą, bet ir sportui namuose skirtas prekes. Užsidarius sporto klubams, žmonės ieškojo kitų fizinių veiklų ir šlavė viską, ką buvo galima panaudoti sportuojant savarankiškai“, – sako statistikė.

Dėl to, kaip rodo statistikos duomenys, sportui ir poilsiui skirtų prekių apyvarta pernai išaugo 9,4 proc., o palyginus praėjusių metų lapkritį su 2019-ųjų lapkričiu, – net 14,6 proc.

Per karantiną ir po jo smarkiai augusi dviračių ir paspirtukų paklausa kai kuriuos verslininkus išgelbėjo nuo bankroto. Bet jie pastebi, kad didėjusiai paklausai įtaką turėjo ne vien COVID-19, bet ir galimybė gauti valstybės kompensaciją už sunaikintą taršią transporto priemonę.

Vienos didžiausių dviračių parduotuvių Baltijos šalyse „Ultrabike“ savininkas Tomas Gluoksnis neslepia – 2020-ieji jo verslui buvo ypatingi metai. „Prekyba dviračiais ir jų aksesuarais išaugo dvigubai, – skaičiuoja T. Gluoksnis. – Tokiu metų laiku nesu matęs tiek dviratininkų, įprastu ritmu dirba ir mūsų dviračių serviso meistrai“.

Tiesa, išaugę pardavimai privertė spręsti kitą nenumatytą problemą – smarkiai didėjant paklausai, sutriko dviračių, jų atsarginių dalių ir aksesuarų tiekimas. „Dviračių paklausa per pandemiją augo visame pasaulyje, tad tiekimas sutrikęs ne tik į Lietuvą, – sako įmonės vadovas. – Prognozuojame, kad šios problemos geriausiu atveju bus išspręstos iki šių metų liepos“.

Anot T. Gluoksnio, pagrindinė tokio dviračių pardavimų bumo priežastis – COVID-19. Tolimesnių kelionių atsisakyti priversti žmonės masiškai sėdo ant dviračių.

Bet nemažai pirkėjų į jo parduotuvę užsuko ir norėdami pasinaudoti kompensacija dviračiams įsigyti atsikračius taršaus automobilio. „Pas mus tokių pirkėjų buvo apie 10 proc., tačiau iš kolegų girdėjau, kad tikrai nemažai lietuvių naudojosi galimybe senus taršius automobilius keisti į dviračius ar elektrinius paspirtukus“, – teigė T. Gluoksnis.

Jis nesistebi ir kalbomis, kad praktiškai neįmanoma nusipirkti jokios sportui namuose skirtos įrangos, nes ir jo parduotuvėje turėti dviračiai treniruokliai seniai išparduoti.

O ne tik dviračiais, paspirtukais, riedlentėmis ir riedučiais, bet ir žiemos sporto inventoriumi prekiaujančios parduotuvės „Terrasport“ vadovas Viktoras Zaubidovas pripažįsta, kad dviračių pirkėjai praėjusią vasarą išgelbėjo jo verslą. „Žiemos sporto segmentas šį sezoną praktiškai sudegė“, – atvirauja V. Zaubidovas.

Statistikos departamento atstovė A. Ramaškevičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad per pirmąjį karantiną ir jau prasidėjus antrajam, žmonės labiau pirko elektrinius buitinius prietaisus ir baldus.

Specialistė mano, kad tai irgi susiję su tuo, kad žmonės ėmė daugiau laiko leisti namuose ir jiems buvo būtina pasigerinti buitį. „Tiesa, galbūt kai kas tiesiog turėjo daugiau laiko ir nutarė atsinaujinti namus“, – svarstė A. Ramaškevičienė.

Todėl Statistikos departamento turimi duomenys rodo, kad baldams, elektriniams buitiniams prietaisams, garso ir vaizdo įrangai žmonės pernai išleido daugiau pinigų. Šių prekių apyvarta lapkritį, palyginus su tuo pačiu mėnesiu 2019 metais, didėjo 16,1 proc., o per metus iš viso išaugo 6,3 proc.

Užtat pernai dėl karantino ir dėl su juo susijusių apribojimų gerokai sumažėjo drabužių ir avalynės pardavimai.

Namuose raginti likti ir šventinių vakarėlių turėję atsisakyti lietuviai šioms prekėms neišlaidavo ir jų mažmeninė apyvarta pernai smuko 11 proc.

Praėjusį lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu 2019-aisiais, tekstilės, drabužių ir avalynės pardavimai nukrito 19,3 proc., o palyginti su tų pačių metų spalio mėnesiu – 17,9 proc.

Bet dar didesnį nuosmukį pernai patyrė maitinimo įmonės. Jų apyvarta pernai lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, smuko beveik perpus – 47,3 proc., o palyginti su spaliu – 38,2 proc.

Kavinės, restoranai ir kitos viešojo maitinimo įstaigos į gilią duobę ėmė ristis per pirmąją pandemijos bangą. Balandį maitinimo įstaigų apyvarta pasiekė rekordines žemumas (-68,3 proc.).

Anot pašnekovo, per pirmąjį karantiną daugėjo pirkėjų internetinėje parduotuvėje, o jam pasibaigus pirkėjai ėmė šluoti dviračius ir fizinėje parduotuvėje. „Dirbame jau dešimtus metus ir praėjusi vasara buvo absoliučiai geriausias šiltasis sezonas“, – sako verslininkas.

Tiesa, sutrikęs tiekimas neigiamai veikia ir jo verslą. „Paklausa – žvėriškai didelė, tam nebuvome pasiruošę, – prisipažįsta V. Zaubidovas. – Ką nors prognozuoti ir toliau sudėtinga, nes be to, kad gamyba nespėja paskui paklausą, pandemija 6–7 kartus padidino transportavimo iš Kinijos išlaidas. Tikėtina, kad dėl to šiais metais didės ir mažmenos kainos“.

Jis taip pat pastebėjo, kad žmonės naudojosi kompensacijomis už taršius automobilius. Tačiau daugiau tokių pirkėjų sulaukė pavasarį, nes rudenį jau manyta, kad ši parama išdalyta, o papildomai skirti pinigai pirkėjų neatviliojo.