8 vasario, 2017

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje išaugo sergamumas vėjaraupiais

Preliminariais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2016 m. užregistruota mažiau vėjaraupių atvejų nei 2015 m., tačiau vertinant pastarąjį dešimtmetį stebima didėjanti sergamumo vėjaraupiais tendencija.

2016 m. buvo užregistruota 13 611 vėjaraupių atvejų (sergamumo rodiklis – 474,4 atv./100 tūkst. gyv.) 2015 m užregistruoti 15 294 atvejai, sergamumo rodiklis – 526,5 atv./100 tūkst. gyv.).

Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) – tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, sukeliama varicella zoster viruso, priklausančio Herpesviridae šeimai, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Ji yra dažna vaikų liga. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma. Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Virusas, sukeliantis vėjaraupių susirgimą, patogeniškas tik žmogui ir yra itin lakus, tačiau neilgai išsilaiko aplinkoje – jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose. Minėta liga sergama beveik visus metus, kiek mažiau susirgimų būna vasarą ir dažniau – žiemą bei pavasarį. 2015 m. daugiausiai susirgimo vėjaraupiais atvejų užregistruota balandžio mėnesį – 1 793, kurie sudaro 12 % visų per 2015 m. užregistruotų atvejų.

Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek nuo juostine pūsleline). Tad ypač sparčiai ši liga plinta ikimokyklinio ugdymo įstaigose – vienas susirgęs vaikas dažnai apkrečia visą grupę.

Kūdikiai iki 3 mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra antikūnų iš motinos, jei ji anksčiau sirgo šia liga. Didžiausias sergamumas stebimas ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėje. 2013–2015 m. daugiausiai ligos atvejų užregistruota 0–4 m. vaikų tarpe: 2013 m. – 51,4 proc. (n = 7580, n – tai bendras vėjaraupių atvejų skaičius), 2014 m. – 50,8 proc. (n = 11337), 2015 m. – 50,9 proc. (n = 7795), kiek mažiau 5–9 m., atitinkamai – 33,3 proc. (n = 4905), 34,2 proc. (n = 7633), 34,6 proc. (n = 5291). 2015 m. mažiausias sergamumas vėjaraupiais registruotas 20-29 m. ir ≥30 m. amžiaus grupėse, atitinkamai – 2,3 proc. (n = 357) ir 1,8 proc. (n = 266).

Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2-3 sav. po užsikrėtimo. Ligos pradžia -ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai – karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau, pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau – iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūstant, užsideda šašas. Beria bangomis kas 1-2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementų. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivines (burnos, akių, lyties organų). Vis nauji bėrimo elementai atsiranda apie 5 dienas nuo ligos pradžios. Žmogus gali užkrėsti kitus jau 1– 2 dienos prieš atsirandant bėrimui.

Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui. Tačiau po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose) ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai – ir vyresnio amžiaus žmonėms pasireiškia juostine pūsleline (herpes zoster), kuri sukelia skausmą ir pūslelinį bėrimą pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje – pirmasis ligos požymis. Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.

Dažniausiai vėjaraupiais sergama nesunkai, bet retais atvejais liga gali komplikuotis įvairiais odos ar kitų sistemų sutrikimais, encefalitu. Itin sunkiai vėjaraupiais serga asmenys, kurių imuninė sistema yra sutrikusi bei suaugusieji. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupiai gali komplikuotis antrine bakterine infekcija – nusidraskius bėrimus, infekcija gali patekti į odą bei kitus audinius. Tuomet ir pasireiškia sunkios vėjaraupių formos bei komplikacijos, kai pažeidžiami kiti organai (pvz., centrinės nervų sistemos, plaučių, vidurinės ausies uždegimai). Susirgus nėštumo metu, galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai.

Persirgusiems vėjaraupiais susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas. Pakartotinai sergama retai, moksliniais tyrimais įrodyta, kad apie 15% asmenų, vėjaraupiais persirgusių natūraliai, imunitetas nesusidaro. Todėl jiems išlieka rizika susirgti vėjaraupiais antrą kartą.

Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Vakcinos skiepijimo tikslingumas grindžiamas tuo, kad apsaugo ne tik nuo susirgimų ir sunkių ligos formų asmenis, turinčius imuninės sistemos nepakankamumą, taip pat apsaugo nuo juostinės pūslelinės rizikos ateityje.

Rekomenduojama pasiskiepyti:

  • visiems anksčiau nesirgusiems vaikams, vyresniems nei 12 mėnesių (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis, tuos, kurių imunitetas yra nusilpęs). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės.
  • suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai).
  • asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).
  • Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų. Vakcinos nereikėtų skiepyti ir asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriama imunoglobulinų.


Raseinių ligoninės nuotr.
20 gruodžio, 2024

Besibaigiant metams Raseinių rajono savivaldybės taryba ligoninei skyrė beveik 400 tūkst. eurų, kurie bus panaudoti Intensyvios terapijos skyriui, kuriam priklauso […]

20 gruodžio, 2024

Kasdienė odos priežiūra, kokybiška kosmetika ir sveiki gyvenimo įpročiai yra svarbūs norint puoselėti grožį. Tačiau išorinės priemonės – tik dalis […]

20 gruodžio, 2024

Cheminės plaukų procedūros, tokios kaip dažymas, tiesinimas ar garbanojimas, dažnai suteikia norimų rezultatų – ryškesnės spalvos, švelnesnių tekstūrų ar ilgiau […]

20 gruodžio, 2024

Šventinis laikotarpis Jonavos ligoninės gimdymo skyriuje alsuoja ypatinga šiluma – kiekvienas čia gimęs kūdikis tampa tikru stebuklu. Kalėdinė nuotaika šiuo […]

17 gruodžio, 2024

Antradienį ant sostinėje esančio Vingio parko pėsčiųjų tilto atidaryta menininko Algio Kriščiūno kurta instaliacija „100 priežasčių tiltas“. Šiuo socialiniu projektu, anot Vilniaus […]

17 gruodžio, 2024

Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais tėvams dažnai tenka susidurti su didžiuliu iššūkiu – kūdikio dienotvarkės suderinimu ir tinkamo miego užtikrinimu. Šis […]

4 gruodžio, 2024

Antradienį, gruodžio 3 dieną, Pikeliškėse, Vilniaus rajone, atidaryti pirmieji šios savivaldybės įsteigti grupinio gyvenimo namai (GGN), skirti asmenims, turintiems intelekto […]

27 lapkričio, 2024

Gimdymas yra nuostabi ir gyvenimą keičianti akimirka, tačiau jis taip pat gali palikti žymių ant moters kūno. Daugelis moterų po […]

16 lapkričio, 2024

Ar kada nors jaučiate, kad spaudimas darbe, nesibaigiantys terminai ar asmeniniai iššūkiai niekada nesibaigia? Jei taip, jūs nesate vieni. Lėtinis […]

4 lapkričio, 2024

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pirmadienį pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos […]

29 spalio, 2024

Nosies operacija yra viena iš populiariausių estetinių chirurginių procedūrų pasaulyje, tačiau su šia procedūra yra susiję įvairūs susiję mitai ir […]

28 spalio, 2024

Ar žinote, kad tinkama odos priežiūra yra vienas svarbiausių veiksnių slaugant šlapimo nelaikantį artimąjį? Asmenims, patiriantiems šlapimo nelaikymą, yra didesnė […]

28 spalio, 2024

Gydomasis masažas yra viena iš efektyviausių natūralių priemonių, padedančių kovoti su įvairiais sveikatos sutrikimais. Vilniuje yra daug specialistų ir klinikų, […]

28 spalio, 2024

Renkantis veido kaukes, svarbu atsižvelgti į savo odos tipą, nes tik tinkamai parinktos priemonės gali suteikti norimą poveikį. Skirtingi odos […]

25 spalio, 2024

Lygiai prieš metus simboliškai pasodintas medelis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro kiemelyje šiandien išaugo į sensorinį sodą, […]

24 spalio, 2024

Sportas ir fizinis aktyvumas yra neatsiejami nuo sveikos gyvensenos. Moksliniai tyrimai nuolat pabrėžia, kad reguliarios treniruotės teigiamai veikia ne tik […]

22 spalio, 2024

Kaip yra žinoma, veido valymas yra būtina geros odos būklės palaikymo procedūra. Jos metu per poras iš organizmo pašalinamos jam […]

11 spalio, 2024

Cukrus – tai viena iš pagrindinių dantų problemų priežasčių, ypač jei jo suvartojama per daug. Tačiau ar tikrai žinome, kokią […]

11 spalio, 2024

Technologijos tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau jų poveikis sveikatai kelia nemažai diskusijų. Nors daugelis inovacijų pristatomos kaip sveikatos gerinimo […]

11 spalio, 2024

Kovojant su spuogais, daugelis žmonių susiduria su įvairių priemonių testavimu ir frustracija, kai produktai neduoda norimo rezultato. Tačiau rinkoje atsiranda […]