Per pirmuosius kadencijos metus didžiausią dėmesį skyrėme žemei
Mūsų šalyje sunku įsivaizduoti ūkininkavimą be žemės, todėl labai svarbu tobulinti ir įstatymus, susijusius su žeme.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas
Noriu pasidžiaugti, kad šių metų lapkričio 24 dieną po sunkaus darbo, ilgų diskusijų, svarstymų ir ginčų Seimas pagaliau priėmė naują Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo (taip vadinamą žemės saugiklių) įstatymą. Kadangi Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, jau pora metų Žemės ūkio ministerija bandė patobulinti šį įstatymą, tačiau jis nuolat strigdavo tiek Vyriausybėje, tiek Seime. Žemės įsigijimo apribojimai tapo kliūtimi Lietuvai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, todėl svarstymo procesas paspartėjo. Kaimo reikalų komitetas dar šių metų pavasarį sudarė darbo grupę, kuri dirbo pusę metų ir surado kompromisinį variantą, kuriuo atsisakyta reikalavimų turėti profesinių įgūdžių – trejų metų ūkininkavimo stažo, žemės ūkio diplomo ar savo ūkio įregistravimo, naudmenų ir pasėlių deklaravimo, ir panašiai, kas iki šiol buvo taikoma, norint įsigyti dirbamos žemės plotus, viršijančius suminį 10 ha žemės plotą visoje Lietuvoje. Bet norint užtikrinti žemdirbių teises pirmumo teisę įsigyti privačią žemę suteikta ūkininkams ar žemės ūkio įmonėms, veikiančioms savivaldybėje, kurioje yra parduodamas sklypas, arba besiribojančiose savivaldybėse. Pirmumo teisė taip pat suteikta sklypo bendraturčiams, nuomotojams ir asmenims, kurių žemė ribojasi su parduodamu sklypu. Seimas taip pat leido artimiausiems giminaičiams dovanoti žemės ir virš 10 ha suminio ploto. Siekiant kovoti su spekuliacija žeme, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos numatyta pareiga, prieš sudarant kiekvieną naują žemės sandorį, tikrinti, kad vienas asmuo neįsigytų daugiau kaip 500 ha žemės. Uždrausta už įsigyjamą žemę mokėti grynaisiais pinigais. Labai daug diskusijų sukėlė siūlymas reguliuoti privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kainą, bet noriu pabrėžti, kad Europos Komisija leidžia reguliuoti žemės kainą valstybėms narėms, siekiant apsaugoti rinką nuo spekuliacinių (nepagrįstų) kainų. Komitetas siūlė riboti maksimalią žemės kainą (nustatant maksimalią nuo žemės rinkos vertės 170 ar 150 procentų), bet šio pasiūlymo priėmimo metu Seimas nepalaikė.
Šis įstatymas įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos, tačiau jo tobulinimo procesas bus tęsiamas. Pavyzdžiui, atsižvelgdamas į ūkininkų, norinčių racionaliau ir efektyviau panaudoti žemės ūkio paskirties žemę, prašymus, įregistravau šio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo projektą. Pagal jį teisę pirkti viršijančius 1 hektarą valstybinės žemės ūkio paskirties įsiterpusius į jų žemę ar besiribojančius plotus be aukciono turėtų ūkininkai (savininkai). Atitinkamai būtų patikslinti Žemės ir Žemės reformos įstatymai.
Žemės nuoma
Kitas ne mažiau svarbus klausimas žemę dirbančiam žmogui yra žemės nuomos klausimas. Šiuo metu Žemės įstatymo 9 straipsnis nustato, kad žemės ūkio paskirties žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai ir ūkininkai ima nerimauti, ką reikės daryti, kai baigsis šis terminas. Siekiant užtikrinti jų teisę toliau naudotis šia žeme, norint išlaikyti esamų gyvulininkystės ir augalininkystės ūkių stabilumą, jų kūrimąsi, Žemės ūkio ministerija buvo parengusi Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame buvo siūloma suteikti teisę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomininkui vieną kartą pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį ne ilgesniam negu 25 metų terminui. Tačiau kilus diskusijoms tarp valstybės institucijų buvo nuspręsta, kad pirmiausia turi būti pakeista įstatymo nuostata. Todėl Kaimo reikalų komitetas pritarė, kad būtina pašalinti šį neaiškumą ir pavedė Žemės ūkio ministerijai parengti tokį įstatymo projektą. Šis darbas yra vykdomas, vyksta derinimo procedūros ir tikimės, kad kitų metų pradžioje jo rezultatai jau bus pateikti Seime.
Pokyčiai Nacionalinėje žemės tarnyboje
Svarbu paminėti ir Nacionalinę žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai tenka labai svarbus vaidmuo visos žemės reformos vykdyme. Šios institucijos per ilgus metus užsitarnautas labiau neigiamas prestižas tarp žmonių, įvairūs skandalai, didžiulė vadovų kaita arba jo neturėjimas, tikimės, baigsis ir prasidės rimti darbai. Neseniai buvo išrinktas naujas vadovas, kuris, atlikus reikalingus patikrinimus, turėtų pradėti darbą artimiausiu metu. Taip pat svarbu, kad būtent šiais metais Žemės ūkio ministerija vykdė šios tarnybos centrinės būstinės Vilniuje pertvarką, o kitais metais planuojama peržiūrėti regioninius padalinius. Pagrindiniai šio proceso tikslai yra pagerinti veiklos kokybę, sutaupyti žmogiškųjų išteklių ir pagerinti finansinių išteklių naudojimą. Be to, iki 2018 m. birželio mėnesio Žemės ūkio ministerija turi peržiūrėti tarnybos vykdomas funkcijas ir galimybes kai kurias jas perduoti kitoms valstybės institucijoms. Tikiuosi, kad visi šie žingsniai duos seniai laukiamų visuomenėje rezultatų: sumažės nepatenkintų piliečių skundų, nuosavybės teisių atkūrimas, valstybinės žemės pardavimas ir nuoma galutinai persikels į elektroninę erdvę –žemės reformos procesai tampa skaidresni ir greitesni, tikiuosi, kad bus užkirstos bet kokios galimybės piktnaudžiavimams.
Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas
Užs. Nr. AS-6
