Per trejus metus bus atnaujintos Vilniaus paviršinių nuotekų sistemos
Plečiama, atnaujinama ir modernizuojama Vilniaus miesto paviršinių nuotekų sistema – per artimiausius trejus metus iš Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšų labiausiai užtvindomose ir transporto eismą stabdančiose vietose bus rekonstruota arba naujai įrengta moderni infrastruktūra. Lietaus nuotekų sistemas prižiūrinti UAB „Grinda“ pradeda vykdyti regioninės svarbos projektą „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, kurio vertė siekia beveik 26 mln. eurų: apie 22 mln. Eur bus skiriama iš ES fondų investicijų programos lėšų, likusioji dalis bus finansuojama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis.
Dėl sudėtingo Vilniaus miesto reljefo ir intensyvios urbanizacijos sutekančio į paviršinių nuotekų surinkimo sistemas kritulių kiekiai pastaraisiais metais išaugo 2-3 kartus. Prieš 40-50 metų statyti paviršinių nuotekų tinklai nebepajėgia aptarnauti išaugusių srautų: didesnių liūčių metu užtvindomos kai kurios miesto gatvės, lietaus nuotekos apsemia pastatus ar paplauna gatvių konstrukcijas.
„Projekte numatytos investicijos ne tik į infrastruktūros statybą ir atnaujinimą, bet ir į nuotekų valymą bei taršos monitoringą. Dėmesys aplinkosaugai auga: lietus nuplauna gatvėse susikaupusius nešvarumus, todėl prieš išleidžiant lietaus nuotekas į upę, jos privalo būti tinkamai išvalytos,“ – pabrėžia K. Vaicekiūtis, projektą vykdančios UAB „Grinda“ direktorius.
Įgyvendinant modernizavimo projektą, per trejus metus bus nutiesti nauji paviršinių nuotekų tinklai Šeškinės kalno prieigose, taip pat rekonstruoti T. Narbuto-Saltoniškių gatvių bei Geležinio Vilko-Žalgirio gatvių sankirtose esantys lietaus nuotekų kolektoriai. Dėl to sumažės užtvindymų rizika, liūtys nebetrukdys iš sostinės centro pasiekti Šeškinės, Fabijoniškių, Justiniškių, Pašilaičių, Šnipiškių, Baltupių, Jeruzalės mikrorajonus. Skaičiuojama, kad tiesioginę projekto naudą pajus daugiau nei 150 tūkst. Vilniaus gyventojų.
Dalis projektui numatytų lėšų bus skiriama Vilniaus miesto lietaus nuotekų tinklų inventorizavimui, duomenų skaitmeninimui ir požeminių komunikacijų žemėlapio 3D formatu sukūrimui. Tai padės paviršinių nuotekų tinklus eksploatuojančiai įmonei geriau prižiūrėti požemines komunikacijas, tiksliau modeliuoti tinklų plėtros scenarijus, o miesto plėtotojams – tinkamai planuoti statybos bei remonto darbus.
