Permainos Kauno mokyklose: mažėjant vaikų skaičiui, jos neišvengiamos
Kauno moksleiviams turi būti užtikrintas pilnavertis ir kokybiškas ugdymas. Kol kas ne visos savivaldybei pavaldžios mokyklos pajėgia tai užtikrinti. Vyriausybės patvirtintos taisyklės numato, kad tokiais atvejais miestas neišvengiamai turi imtis permainų – reorganizuoti mokyklas jas apjungiant.
„Nesame suinteresuoti mažinti mokyklų skaičių, tačiau jaučiame atsakomybę už tai, kad Kaune vaikai gautų kokybišką išsilavinimą. Turime būti realistai ir blaiviai vertinti situaciją. Demografinė padėtis kol kas kalba pati už save – vaikų skaičius laipsniškai mažėja, o dėl to atitinkamai mažėja mokinio krepšelio lėšos. Kada klasės yra nesukomplektuotos, moksleiviams siūloma mažiau pamokų, skiriama mažiau neformalaus ugdymo valandų jų individualiems poreikiams tenkinti, o tai neužtikrina kokybiško ir visaverčio ugdymo. Norint suteikti jiems gerą išsilavinimą, neišvengiamai turi būti priimti atitinkami sprendimai“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.
Šiuo atveju ketinimai reorganizuoti mokyklų tinklą – ne savivaldybės iniciatyva. Tiek Kaunas, tiek ir kiti šalies miestai privalo vadovautis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Būtent ši valstybiniu lygiu patvirtinta tvarka ir apsprendžia mokyklų reorganizacijos kriterijus. Savivaldybių sprendimų galios šiuo atveju yra ribotos.
Kauno miesto savivaldybės atstovai dar vasarą kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimų, kurie savivaldybėms suteiktų daugiau savarankiškumo priimant šiuos sprendimus. Kol kas miestas laukia ministerijos sprendimo.
Iki kitų metų rugsėjo 1-osios numatoma reorganizuoti Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklą ir Kauno jaunimo mokyklą prijungiant prie Kauno suaugusiųjų mokymo centro; Kauno Jono Žemaičio-Vytauto mokyklą-daugiafunkcį centrą prijungiant prie Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos; Kauno Antano Smetonos gimnaziją prijungiant prie Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos; Kauno Vandos Tumėnienės ugdymo centrą prijungiant prie Kauno Kovo 11-osios gimnazijos; Kauno lopšelį-darželį „Eglutė“ prijungiant prie Kauno „Nemuno“ mokyklos-daugiafunkcio centro bei Kauno 6-ąjį lopšelį-darželį prijungiant prie Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos.
Taip pat planuojama, kad Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija ir Kauno Jono Jablonskio gimnazija nuo 2019-09-01 vykdys dvikalbį ugdymą, o nuo 2020-09-01 įgyvendins tarptautinio bakalaureato programas, nes didėja grįžtančių ir atvykstančių iš užsienio šeimų su vaikais.
Įgyvendinus šiuos planus, visais atvejais, išskyrus T. Masiulio mokykloje, auklėtiniai ir toliau liks mokytis tose pačiose patalpose. Šiuo metu mokyklų bendruomenės supažindinamos su planuojamais pokyčiais, jų prašoma pateikti argumentuotus siūlymus. Sprendimai gali būti priimami tik juos apsvarsčius. Jei savivaldybės administracijos ir bendruomenių nuomonės skirsis, rekomendacijas teiks Švietimo ir mokslo ministerija, o sprendimus priims miesto taryba.
Pokyčiai gali paliesti ir Vaidoto gatvėje esančią Šv. Mato gimnaziją. Šiuo metu tai yra privati katalikiška mokykla. Iš visų Kaune veikiančių privačių mokyklų jos rezultatai yra patys prasčiausi.
„Dabartinė situacija netenkina nei savivaldybės, nei didžiosios dalies šią gimnaziją lankančių vaikų tėvų. Vienintelis mūsų siekis – sustiprinti šią mokyklą. Tai yra vienintelė tokio dydžio mokykla ne vien Panemunėje, bet ir aplinkiniuose mikrorajonuose – Šančiuose, Vaišvydavoje, Rokuose“, – pridūrė V. Mažeika.
Dėl Šv. Mato gimnazijos kol kas jokie sprendimai nėra priimti. Šiuo metu svarstomos įvairios alternatyvos, kurios padėtų užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas šioje mokykloje.
