Permainų tikimybė Pakruojyje po mero rinkimų – kaip lietaus Mėnulyje

Pakruojo rajonas retai čia besilankantiems įsimintinas tuo, jog čia yra vienas didžiausių šalyje dvarų kompleksų. Taip pat – dolomito karjerai. Jie yra didžiausi darbdaviai, neskaitant biudžetinių įstaigų. Prieš kurį laiką rajono valdžia garsėjo palankumu kiaulių augintojams, o gyventojai – priešiškumu. Ar įmanomos staigmenos Pakruojo valdžioje?

Kas pretenduoja tapti rajono meru? Kostiumus lygina ir apie regalijas svajoja valstietis Gediminas Grybė, konservatorė Erika Kižienė, „tvarkietė“ Laima Lukočienė, liberalsąjūdietis Gintaras Šurna, dabartinė merė socialdemokratė Asta Jasiūnienė ir Laisvės sąjungos atstovas Saulius Gegieckas.

Tačiau kova dėl mero posto Pakruojyje gali būti būti viena vangiausių šalyje. Pakruojis pripažintas tiksliniu rajonu. Anksčiau tokius vadindavo probleminiais. Tolerantiškesnis tonas maskuoja tai, kad šiame rajone katastrofiška padėtis dėl darbo vietų. Jaunimas traukiasi ten, kur yra daugiau galimybių. Gal Pakruojis – lyg XIV amžiaus Žiemgala – palengva virsta dykra?

Sistemos griovėjas

Išsišokėlio etiketė Pakruojo rajono taryboje klijuojama Valstiečių ir žaliųjų atstovui G.Grybei. Šis kandidatas yra toks aršus tiesos ieškotojas, kad jo neapsikentusi partija „Tvarka ir teisingumas“ išspyrė iš partijos.

Ko G.Grybė toks nepatenkintas? „Į mane nuolat kreipiasi žmonės dėl neteisybės. Dėl šilumos kainų, rinkliavos už atliekas. Pastaruoju metu – dėl Visuomenės sveikatos biuro“, – sako jis.

Anot politiko, centre dirbantys žmonės jaučiasi engiami – spaudžiami savo noru eiti iš darbo: „Buvo priimtas žmogus į darbą be reikiamo išsilavinimo. O merė nereaguoja.“

G.Grybė tikina, kad dabar valdžia neatstovauja žmonėms: „Visur išrikiuoti jų direktoriai. Nori darbo ar neprarasti didesnio atlyginimo? Balsuok „teisingai“. Pakruojyje ši sistema įsigalėjusi. Savivaldybėje komitetų pirmininkai tarnauja tik savo verslui.“

Jei valdžioje atsidurs dabartiniai opozicionieriai, ar jie tiesiog vietoj senų nepastatys savų direktorių? „Nepulčiau mesti lauk dabartinių žmonių. Paprasčiausiai reikėtų sugriauti dabar veikiančią ydingą sistemą“, – tikina G.Grybė.

Kaip veikia ši sistema? „Pavyzdžiui, buvo renovuota Linkuvos gimnazija. Bet po renovacijos šiluma gimnazijai pabrango beveik 70 procentų. Mat viskas nutiko dėl to, kad privatininkai rekonstravo seną katilinę. Apie kokią kapitalo grąžą kalbame? Kaip įtikinti žmones renovuoti savo namus? Nebėra pasitikėjimo valdžia. Yra ir daugiau pavyzdžių – tėvas šildymui perka savo sūnaus įmonės gaminamas granules. Merė to nemato“, – svarstė kandidatas.

Išspirtas meras tikisi sugrįžti

Artūro Zuoko pasekėjas Saulius Gegieckas – buvęs Pakruojo meras. Jis buvo nušalintas dėl nepasitikėjimo. Tam pakako 13 tarybos narių balsų. Už oficialiai pavadinto nepasitikėjimo slėpėsi tai, kad S.Gegieckas per daug artimai draugavo su alkoholiu.

„Daugumai pareiškusių nepasitikėjimą ši nuodėmė taip pat nesvetima. Per gyvenimą nesu dar sutikęs nė vieno angelo, kuris žeme vaikščiotų. Išmetė – tiek to, politinio pasitikėjimo asmenų Darbo kodeksas negina“, – atkirto kandidatas į merus.

Kodėl skaudžiai muštas buvęs rajono vadovas vėl nori grįžti į postą? „Matau, kad rajone yra per mažai iniciatyvos ir noro kažką daryti. Dabartinė rajono vadovė yra sakiusi, kad meras mažai ką gali. Aš sakyčiau – jei nori, tai ir gali.“

S.Gegieckas prasitarė, kad mielai dirbtų ir su tais tarybos nariais, kurie jį išmetė iš posto. Net ir su socialdemokratais, kuriems anksčiau ir priklausė.

Buvęs meras  rado bendrą kalbą ir garsėjo palankumu vienai užsienio bendrovei – Danijos kiaulių augintojams. Meras ir visa taryba tuomet buvo labai palanki šiam verslui, tačiau visuomenė visai nenorėjo jos sukurtų darbo vietų.

Ar pritartų kiaulių kompleksų plėtrai S.Gegieckas dabar? „Jei kompleksai atitiktų reikalavimus – taip. Juk dabar srutų utilizavimas statomas į rėmus – bendrovės gavo paramą deginimo įrenginiams“, – atsakė kandidatas.

Tikisi laimėti pirmame ture

Socialdemokratė Asta Jasiūnienė dabar yra Pakruojo merė ir tikisi laimėti rinkimus dar pirmajame ture. Planas „b“ bus atskleistas tik tuomet, jei prireiks antrojo turo.

Merė tikina, kad neskirsto žmonių į partijas, nes rajonuose politikos būna tik per rinkimus. Vėliau – tik ūkio reikalai.

„Opozicija dirbo konstruktyviau, kol prie jos neprisijungė S.Gegieckas“, – komentavo merė.

Taryba vis įsipina į viešųjų ir privačių reikalų painiavas. Merė sako, kad vos laimėjusi rinkimus, puls šviesti neišprususius politikus. Ji priminė, kad prieš porą metų  buvo organizuojamas seminaras šia tema.

„Turėjome kviesti žmones iš administracijos, kad salėje besimokančių būtų daugiau. Tuomet dauguma politikų tiesiog išsilakstė. Neva neturėjo laiko“, – prisiminė merė.

G.Grybės kaltinimus merė atrėmė nuostaba. Jos žiniomis, Pakruojo šilumos gamintojai biokurą perka biržoje, o ne iš vadovų giminaičių. „Nežinau, ar bendrovės direktorius turi sūnų“, – atkirto miesto galva.

Dėl po renovacijos pabrangusio Linkuvos mokyklos šildymo merė į pagalbą pasitelkė matematiką. Mažiau šilumos naudojanti mokykla neša mažiau pelno šilumos tiekėjams. Katilinė be minėtos mokyklos šildė dar vieną objektą.

„Neturėjome pinigų. Katilinę renovavo privatininkas. Per dešimt metų turime atliktus darbus ir katilinę išsipirkti. Todėl ir perskaičiuota kaina taip, kad tilptume į sąnaudas“, – komentavo Pakruojo merė.