Pernai Lietuvos gyventojai suvartojo viena stikline mažiau alkoholio nei 2022 m.
Pernai vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui teko 0,2 litro mažiau absoliutaus alkoholio nei 2022-aisiais, rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys. Skelbiama, kad iš viso vidutiniškai vienas gyventojas išgėrė 11 litrų absoliutaus alkoholio. Tai, pasak specialistų, mažiausias vienam gyventojui tenkantis suvartojamo alkoholio kiekis per pastarąjį dešimtmetį.
„Šiemet alkoholio vartojimas liko beveik toks pat – 200 mililitrų išgėrėme mažiau, tai nedaug ir keitėsi. Aišku, džiugina, kad mažėjimas vyksta ir mažais žingsneliais galime, matyt, pasiekti ir didesnį vartojimo mažėjimą“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė VDA generalinės direktorės pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad didžiąją dalį Lietuvos gyventojų suvartotų gėrimų sudarė stiprieji alkoholiniai gėrimai.
„Stipriųjų gėrimų vartojimas išlieka didžiausias – 42,5 proc. ir, lyginant su praėjusiais metais, jis kito labai nežymiai“, – teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.
Kaip skelbia VDA, lyginant su 2022 metais, alkoholio kainos šalyje pernai didėjo dešimtadaliu, labiausiai brango Lietuvoje pagamintas alus, mažiausiai – trauktinės.
„Lietuvoje pagamintas alus brango 14,7 proc., importinis alus – 13,7 proc., vermutas – 13,2 proc., vaisių vynas – 10,6 proc., putojantis vynuogių vynas – 10 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 9,7 proc., trauktinės – 6,8 proc.“ – skelbia VDA.
Nurodoma, jog alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė pernai pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų pernai mirė 625 žmonės, skelbia Higienos institutas. Tai – 21 mažiau negu 2022 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (48,6 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (25,4 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (9,4 proc.).
Be to, išankstiniais duomenimis, pernai vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 2,3 karto viršijo moterų.
Kaip skelbia VDA, alkoholio suvartojamas apskaičiuojamas sudedant legalaus alkoholio pardavimus su užsienyje lietuvių turistų išgerto alkoholio kiekiu ir atimant į Lietuvą atvykusių turistų šalyje išgertą alkoholį.
Tabako suvartojimas kito nežymiai
Pernai suvartoto tabako kiekis, lyginti su 2022 metais, taip pat kito nežymiai, teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.
„Tabako suvartojimas 15 metų ir vyresniems gyventojams pernai buvo 1223 cigaretės per metus. Palyginti su 2022 metais, vartojimas sumažėjo 2,2 proc. Tai vidutiniškai gyventojai per dieną surūko 3,4 cigaretės. Aišku, turime omenyje, kad ne visi rūko, tai vienam rūkaliui tenkantis kiekis yra šiek tiek didesnis“, – teigė departamento direktorės pavaduotoja.
Visgi, kaip atkreipė dėmesį I. Masiulaitytė, elektroninių cigarečių vartojimas šiemet, kaip ir pernai, vėl augo.
„Elektroninių gaminių suvartojimas pernai didėjo, tačiau jis nėra toks žymus, koks buvo lyginant 2021 ir 2022 metais. Pernai elektroniniai gaminiai sudarė 22 proc. nuo bendro tabako vartojimo“, – sakė specialistė.
Kaip rodo VDA duomenys, tabako gaminių mažmeninės kainos pernai, palyginti su 2022 m., didėjo 6,3 proc., tai taip pat lėmė nuo 2023 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Be to, kaip praneša agentūra, pernai nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 497 žmonės, arba 68 žmonėmis mažiau nei 2022 m.
„78,7 proc. nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai“, – nurodo specialistai.
SAM: elektroninių cigarečių vartojimo augimas kelia nerimą
Komentuodamas VDA pristatytus rezultatus, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas teigia, kad nors reikšmingas pokytis dėl alkoholio vartojimo pernai neįvyko, galima pasidžiaugti stabiliai mažėjančiu jo suvartojimu.
„Kita vertus, vis dar išlieka didelė žala, kurią alkoholis sukelia visuomenėje – apie 0,85 bendro vidaus produkto žalos kas metus lemia alkoholio vartojimas, įskaitant ir didžiąją dalį socialinių problemų, su kuriomis susiduria visuomenė ir kurias turi spręsti valstybė“, – žurnalistams teigė I. Rubikas.
Vis dėlto, ministerijos atstovas atkreipia dėmesį, kad SAM specialistus neramina augančio elektroninių cigarečių vartojimo tendencijos.
„Tai yra tikrai sparčiai auganti rinka, kas mums kelia nerimą dėl kelių priežasčių. Viena, kad šiuos gaminius naudoja jaunimas – pagal tarptautinį 2022 metų tyrimą 5–9 klasės jaunuoliai tokių gaminių suvartoja maždaug du kartus daugiau nei tradicinių tabako gaminių. Matome, kad kas trečias 9 klasės mokinys per pastarąjį mėnesį yra vartojęs elektronines cigaretes, kas yra ir teisiškai neteisėta, nes jas vartoti galima tik nuo 18 metų“, – pažymėjo I. Rubikas.
„Tai problema, su kuria susiduria daugelis Europos šalių, nors Lietuva yra viena iš daugiausiai elektroninių cigarečių suvartojanti valstybė tarp šiame tyrime“, – pažymėjo specialistas.
Pasak jo, nors šiuo metu elektroninių cigarečių vartojimui taikomos kontrolės priemonės, Lietuvoje vis dar yra piktybiškai elektroninių cigarečių prekybos taisyklių nesilaikančių įmonių.
„Susiduriame su iššūkiais dėl šių sprendimų įgyvendinimo, nes vis dar turime kelias piktybiškai veikiančias įmones, kurios nepaisant draudimų, bando juos apeiti – pavyzdžiui, bando skonį ar kvapą indikuoti spalvų kodais ar egzotiškais pavadinimais, dėl ko vartotojai gali suprasti apie kokį skonį ar kvapą eina kalba“, – sakė I. Rubikas.
„Yra sprendžiama problema su šios tvarkos įgyvendinimu ir tikimės, kad artimiausiu metu ji jau pradės veikti“, – teigė SAM atstovas.
